Ukmergės amatininkai „Tautų mugėje“

Austėja FLAKSAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Vilniuje rugsėjo 18–20 dienomis vykusioje jau aštuonioliktoje ,,Tautų mugėje“ vilniečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti su įvairių tautų tradicijomis, amatais ir kulinariniu paveldu. Tarp mugės dalyvių buvo ir Ukmergės krašto amatininkai – lankytojams pristatyti rankų darbo naminukai bei pagal senąsias tradicijas kepami šakočiai.

Nuo technologijos pamokų iki tautinio paveldo lėlių

Ukmergės rajone, Vepriuose gyvenanti, ,,Tautų mugėje“ antrą kartą dalyvaujanti Vilija Mickevičienė prekiauja savo rankomis kuriamais suvenyriniais naminukais, lėlėmis ir raganaitėmis. Kūrybinis kelias prasidėjo dar moteriai dirbant darbų ir technologijų mokytoja. Apie dešimt metų mokykloje dėsčiusi Vilija su vaikais darbų kabinete lankstė ir kūrė įvairius žaislus. Ilgainiui šis pomėgis išaugo į veiklą, kuria ukmergiškė užsiima jau apie 15 metų.

Jos kuriami naminukai gaminami iš lino, džiuto ir natūralaus kailio. Nuo įprastų žaislų jie skiriasi ir gamybos būdu – naminukai nėra siuvami. Iš audinio gabalo surišant ir suformuojant reikiamas formas, sukuriama konkreti figūrėlė.

Vepriškės V. Mickevičienės rankomis sukurti naminukai.

Pasak amatininkės, per 15 metų keitėsi ir žmonių požiūris į šiuos gaminius: „Anksčiau naminukus pirkdavo vaikai, nes gražių minkštų žaislų prekyboje nebuvo. Dabar vaikams visokios technologijos įdomiau nei žaislai. Mano darbelius žmonės dažniausiai perka kaip namų apsaugą, kaip dovaną su linkėjimais.“

Be naminukų gamybos, V. Mickevičienė kuria ir tautines lėles. Šis darbas reikalauja itin daug kruopštumo – gamindama lėles ji naudojasi leidiniais apie Lietuvos etnografinių regionų aprangą ir stengiasi kuo tiksliau bei detaliau rekonstruoti tradicinius drabužius. Ne atsitiktinai šioms kūrėjos lėlėms suteiktas Lietuvos tautinio paveldo statusas.

Taujėniškės šakočiai – iš kartos į kartą perduota tradicija

,,Tautų mugėje“ savo gaminius pristatė ir Taujėnų kaime gyvenanti Diana Alšauskienė. Šakočius ji kepa jau 12 metų, o šio amato išmoko iš anytos.

„Vyro mama išmokė kepti šakočius, iš jos viską perėmiau. Pamažu tai išsirutuliojo į šeimos versliuką, dabar tuo užsiimame abu su vyru. Turime tautinio paveldo statusą, nes viską darome tradiciškai rankomis, be jokių mechanizmų“, – pasakojo D. Alšauskienė.

Šeimos kepami šakočiai išsiskiria tradiciniu gamybos būdu.

„Mes šakočius kepame ant ugnies, mūsų krosnis – šamotinių plytų. Dedame malkas, sukasi volas ir patys pamažu pilame tešlą. Jai visus produktus stengiamės dėti kuo geresnius“, – apie gamybos procesą pasakojo Diana.

Vienas šakotis kepa apie pus-antros valandos, tačiau su pasiruošimu visas procesas užtrunka maždaug 2–2,5 valandos.

Taujėniškiai kepėjai turi ir lauko kepyklą, kurią gali pastatyti įvairių švenčių metu. Tad lankytojai gali pamatyti, kaip šakotis gimsta tiesiog jų akyse.

D. Alšauskienė su šeima dalyvauja ir kitose mugėse. Kaziuko mugėje šiemet jie dalyvavo jau trečią kartą, o ,,Tautų mugėje“ – antrąjį.

,,Tautų mugė“ Vilniuje rengiama nuo 2008 metų. Kasmet ji suburia Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovus ir amatininkus, pristatančius savo kultūrą, tradicijas bei kulinarinį paveldą.