Krikštėnų bažnyčioje – gyvosios atminties ir paveldo popietė

Džiugilė MISIŪNAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

 

Rugsėjo 12 d. Krikštėnų Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčioje vyko pažintinė ekskursija „Tarp klasicizmo ir liaudies meno: Ukmergės krašto bažnyčios“. Ją organizavo Ukmergės kraštotyros muziejus, jungdamasis prie nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“. Susitikimo metu lankytojai susipažino su bažnyčios istorija, klausėsi gyvai atliekamų kantičkinių giesmių bei bendravo su vietos bendruomene.

Architektūroje atsiskleidžia klasicizmas ir liaudies meno bruožai

Renginio metu vyr. muziejaus rinkinių kuratorė Jolanta Petronytė remdamasi istoriniais šaltiniais pristatė Krikštėnų bažnyčios istoriją ir architektūrinę raidą. Susirinkusieji sužinojo, kad XVIII a. pabaigos klasicizmo architektūros bruožai – kolonos, simetrija, frontonas bei piliastrai – vietos meistrų buvo pritaikyti statant medinę bažnyčią.

„Kokį gebėjimą turėjo vietiniai gyventojai, jog sukūrė klasicizmą savo kaime“, – stebėjosi J. Petronytė.

Bažnyčia taip pat turi nedidelį bokštelį, kuris išlaiko sakralinę paslaptį bei santūrumą. Liaudies menas šventovėje atsiskleidžia per medinius kryžius bei Nukryžiuotojo vaizdinius. Vienas senųjų medinių nukryžiuotųjų, kurį laiką kabojęs lauke po pastoge, nuo aplinkos poveikio dabar saugomas zakristijoje.

J. Petronytė pristatė bažnyčios istoriją ir architektūrinę raidą.

„Žmogaus indėlis bažnyčioje labai svarbus, todėl medinės bažnyčios ir išliko iki šių laikų, nors jas išsaugoti sunkiau nei mūrines“, – pabrėžė bažnyčios istoriją pasakojusi J. Petronytė.

Šaltiniuose aptikta, jog 1814 m. buvo pastatyta koplyčia oratorija, tačiau nėra duomenų, kada ir kodėl ji sunyko. Taip pat šaltiniuose yra minima, kad 1830 m. Vilniuje meistras Danielius Vieneris išliejo žalvarinį varpą, kuris įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio meistro darbų. Krikštėnų bažnyčioje vienas iš trijų čia esančių varpų – D. Vienerio žalvarinis dirbinys.

Renginio metu prisiminta ir bažnyčios istorinė raida.

„Ilgą laiką maldos namai priklausė Pabaisko parapijai. 1868 m. mirus Krikštėnų kunigui Jurevičiui, nuo 1888 m. iki 1932 m. bažnyčia neturėjo nuolatinio klebono, todėl dauguma prabangesnių daiktų pateko į Pabaisko bažnyčią“, – pasakojo J. Petronytė, pridurdama, kad nėra patikrinta, ar Pabaisko bažnyčioje šie daiktai dar išlikę ir yra saugomi.

Šventovės restauracija ir parapijiečių dovanos

Susitikime dalyvavusi Krikštėnų Aušros vartų ir Šv. Teresėlės seserų karmeličių vienuolyno sesuo Bernadeta pristatė bažnyčios vidinės erdvės pokyčius: „Visa puošyba orientuota į dievogarbą, o ne vertingus meno kūrinius“.

Taip pat vienuolė minėjo, jog 2000-ųjų pradžioje atlikto remonto metu altorius buvo pakeistas atsižvelgiant į II Vatikano Susirinkimo rekomendacijas. Įrengtas naujas ąžuolinis tabernakulis – vieta, kurioje laikomas Švč. Sakramentas, centrinis aukos altorius bei Dievo žodžio altorius.

„Nors Krikštėnai turi dvarą, didžiausios aukos ir dovanos – procesijų kryžius, paveikslai ir baldakimas bažnyčią pasiekė iš paprastų gyventojų, suolai, kaip dovana, atkeliavo iš Belgijos parapijos“, – pastebėjo sesuo Bernadeta.

Prisiminta ir misionierės iš Belgijos sesers Rozanos nuo 1994 m. kurta vienuolių bendruomenė bei 1996–2000 m. vykusi tarptautinė stovykla, kurios metu per 100 jaunuolių iš 9 šalių dažė bažnyčios fasadą.

Gieda kantičkas ir tęsia bendruomenės tradicijas

Daug dėmesio renginyje skirta ir gyvosioms bendruomenės tradicijoms. Parapijietė Janina papasakojo apie pirmąjį mėnesio sekmadienį giedamas kantičkų giesmes iš M. Valančiaus giesmyno bei 48 posmų Kryžiaus kelią, į kurio giedojimą įsitraukia visa bendruomenė.

Susibūrę parapijiečiai gieda kantičkų giesmes.

Parapijoje veikia savanorių branduolys, o vargonininkė Vita – profesionali gydytoja – savanoriškai groja vargonais bei gitara. Kadangi senieji vargonai nuo šalčio išsiderino, per mišias grojama skaitmeniniais „Roland“ vargonais.

Į Krikštėnų parapiją atėjęs naujas kunigas sakė, kad esame giedanti bažnyčia, nes giesmes giedame visi kartu“, – pasakojo parapijietė Janina.

Šiuo metu parapiją aptarnauja Širvintų klebonas ir dekanas kunigas Laurynas Visockas.

AUTORĖS nuotraukos