Kaip sumažinti uodų įgėlimo riziką ir palengvinti niežulį?

Atšilus orams ir vyraujant lietingoms dienoms daugėja ir uodų įkandimų. Su šiais erzinančiais kraujasiurbiais dažniausiai susiduriama prie vandens telkinių, miškingose vietovėse, tačiau jie taip pat gali būriuotis soduose, parkuose ar šalia gyvenamųjų namų. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė primena, kaip tinkamai apsisaugoti nuo uodų ir sumažinti jiems įgėlus jaučiamą diskomfortą.

Anot vaistininkės, žmonėms gelia tik uodų patelės, kurioms kraujyje esantys baltymai ir kitos medžiagos yra būtinos susilaukiant palikuonių. Šie kraujasiurbiai žmogų užuodžia net už kelių dešimčių metrų, pasirinkdami jį pagal kūno skleidžiamą šilumą, prakaito kvapą ir iškvepiamą anglies dioksidą. Tam tikros cheminės medžiagos ir ant odos gyvenančios bakterijos kai kuriuos žmones padaro itin mėgstamu uodų grobiu.

„Įsisiurbęs uodas į odą suleidžia savo seilių, kurios ir sukelia nemalonias odos reakcijas, tokias kaip lengvas patinimas, raudonis ir niežulys. Tiesa, vieniems žmonėms uodo įkandimas diskomforto beveik nesukelia, o vietinio uždegimo simptomai praeina gana greitai, visgi kitiems – uodo seilėse esantiems baltymams labiau alergiškiems žmonėms – įkandimai siejasi su dideliu niežuliu, skausmu ir tinimu, mėlynių atsiradimu ir trikdo kasdienybę“, – paaiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Kaip sumažinti uodų įgėlimo tikimybę?

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims vargu ar pavyks visiškai išvengti uodų, tačiau jų įgėlimo tikimybę sumažinti tikrai galima. Pasak jos, vertėtų apsvarstyti tai, kad metams bėgant uodai adaptuojasi prie kintančių oro sąlygų, vyraujančių kvapų, todėl apsauga nuo jų turėtų būti įvairiapusė.

„Jei uodai agresyviai puola, rekomenduoju pasitelkti keletą skirtingų būdų jų atbaidymui, mat vienos priemonės greičiausiai nepakaks. Visų pirma turėtume pasirinkti tinkamą aprangą: šviesius, tankaus ir storesnio audinio drabužius, kurie dengtų kuo daugiau kūno. Antra, gamtoje, kur yra vandens telkinių, balų ar pelkių, vengti būti lauke saulėtekio ir saulėlydžio metu, mat tada uodų būna daugiausia.

Labai svarbu pasirūpinti aplinkos, kurioje esate, apsauga: tinkleliais ant langų, ultragarsiniais ar kitokiu principu veikiančiais ir didelį plotą apgaubiančiais repelentais, specialiais smilkalais, žvakėmis. Ketvirta – apsaugoti save individualiai naudojant repelentus ant odos ir tinkamai vadovaujantis gamintojų pateiktomis instrukcijomis“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji priduria, kad veiksmingiausiais laikomi DEET ženklu pažymėti repelentai. Ši medžiaga paveikia pagrindinį uodų įrankį ieškant savo grobio – uoslę. Panašiai veikia ir repelentai su natūraliais eteriniais aliejais, pavyzdžiui, mėtos, citrinžolių, kedrų, eukaliptų ir pan. Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad itin atsargiems reikia būti siekiant nuo uodų apsaugoti vaikus – kai kurių šių priemonių vaikams iki 2 metų amžiaus griežtai negalima, o vyresnio amžiaus vaikams verčiau naudoti būtent jiems pritaikytus repelentus, kurie nedirgins kvėpavimo takų ir jautrios jų odos.

Kaip elgtis po įkandimo?

Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nesikasyti uodo įkandimo gali būti sunku, ypač vaikams, tačiau tai yra esminė taisyklė, leidžianti išvengti infekcijos ir kitų odos pažeidimų. Kadangi įgėlus uodui, dūrio vietoje lieka mikroskopinė žaizda, per ją į odą gali patekti įvairios bakterijos, vėliau galinčios sukelti dar didesnį uždegimą, abscesą, randą.

„Įkąstą vietą geriau švelniai nuplauti vandeniu ir muilu arba dezinfekuoti, galima užklijuoti ir pleistrą, taip sumažinant kasymosi riziką. Niežulį sumažinti gali ir amoniako, eukaliptų ar levandų savo sudėtyje turintys preparatai, taip pat priemonės su dimetindeno meleatu, difenhidramino hidrochloridu ar hidrokortizonu. Jei įkando daugiau uodų ir diskomfortas jaučiamas keliose kūno vietose, gali padėti ir geriamieji antihistamininiai vaistai su bilastino, loratadino ar cetirizino dihidrochlorido veikliosiomis medžiagomis“, – sako vaistininkė.

Įkandus uodui, jei asmuo nėra alergiškas, uždegimas įprastai praeina per keletą dienų, o jei pasireiškia anafilaksinio šoko simptomai, tokie kaip dilgėlinė, dusulys ar sutrikęs kvėpavimas, galvos svaigimas, kraujospūdžio kritimas, sunkumas ryti, didelis nerimas ir baimė – svarbu kuo greičiau vykti į sveikatos priežiūros įstaigą.

„G. ž.“ inform.