Gyvenimas su meile šeimai, kūrybai, poezijai ir muzikai

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Artėjant Motinos dienai Vidiškių seniūnijos Šventupės kaime gyvenanti Stasė Čirbienė iš Prezidentūros sulaukė kvietimo į šiai progai kasmet rengiamas iškilmes. Jų metų prezidentas Gitanas Nausėda tradiciškai teikia medalius „Už nuopelnus Lietuvai“, dėkoja gausių šeimų motinoms, globėjoms už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį. Šiemet šiam apdovanojimui mūsų rajono savivaldybė pateikė penkis vaikus užauginusios S. Čirbienės kandidatūrą.

Stasė Kairytė – Želvos vidurinės mokyklos devintokė, 1973 m.

„Gimtosios žemės“ kalbinta moteris neslėpė, jog džiaugiasi gavusi kvietimą atvykti į Prezidentūrą. S. Čirbienė atviravo: „Kadangi šventinis renginys vyks tik gegužės 29 dieną, dar spėsiu nusimegzti palaidinę prie anksčiau nunerto lininio sijono… O jei rimtai, tai šis apdovanojimas man bus pati vertingiausia dovana ne tik Motinos dienos, bet ir 70-mečio proga.“

Stasė su mama Dapkūniškyje, 1957 m.

Gegužės 26-ąją S. Čirbienė minės savo jubiliejų. Švęsti garbingos sukakties susirinks gausus būrys artimųjų. Juk Stasė kartu su 73-ejų vyru Antanu užaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo dvi dukras ir tris sūnus.

Čirbų pirmagimių, kurie pasaulį išvydo 1978 metais, būta dvynių, bet berniukas, išgyvenęs kelias paras, mirė. Vyriausioji dukra Šarūnė baigė Vilniaus konservatoriją, violončelės specialybę. Muzikos išsilavinimą turinti moteris šiuo metu dėl sveikatos nedirba, su vyru taip pat gyvena Šventupėje, turi dvi – 22 ir 15 metų dukras.

Po metų, 1979-iais, gimęs sūnus Tomas baigė tuometinę Ukmergės aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Nuo jaunystės turėjęs polinkį staliaus darbams, šiuo metu užsiima individualia veikla, kuria baldus ir interjero detales. Jis su šeima gyvena Vidiškiuose, užaugino 25 ir 20 metų sūnus.

Trečias, 1987 metais gimęs, sūnus Andrius baigė Ukmergės verslo ir technologijų mokyklą, dirba UAB ,,Narbutas International“ suvirintoju ir ūkininkauja. Vyras gyvena kartu su tėvais.

Ketvirtoji šeimos atžala Gintarė gimė 1988 metais. Ji ji baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, augina prieš du mėnesius gimusį sūnų. Moteris aktyviai dalyvauja Ukmergės kultūriniame gyvenime, dainuoja Kultūros centro chore ,,Melomanai“.

Šeimos pagrandukas Gustas į pasaulį pasibeldė 1997 metais, kai sesės ir broliai gerokai ūgtelėjo, o Stasei buvo 41-eri. Jaunėlis baigė Ukmergės verslo ir technologijų mokyklą, dirba UAB ,,Narbutas International“ pamainos vadovu, yra aktyvus Ukmergės dviratininkų klubo ,,VeloUkmergė“ narys. Gustas kol kas taip pat nėra sukūręs savo šeimos, todėl gyvena tėvų namuose.

Šios gausios, gražios šeimos mama Stasė jaunystėje mokėsi Panevėžio profesinėje technikos mokykloje, kurioje įgijo verpėjos specialybę. Darbinę karjerą ji pradėjo Biržuose veikusiame fabrike. Iš Dapkūniškio, Molėtų rajone, kilusi mergina 1977 metais ištekėjo už Antano, kurio šeima gyveno Musninkų parapijoje, Širvintų rajone. Susituokusi pora persikėlė į Ukmergės rajoną, Šventupės kaimą, čia įsikūrė, pasistatė savo namus.

Apie darnią Stasės ir Antano Čirbų šeimą „Gimtosios žemės“ laikraštis rašė dar 1998 metų gruodį.

Ištekėjusi S. Čirbienė pasišventė šeimai. Kai gimė antrasis vaikas, moteris įsidarbino valytoja melioracijos įmonėje, kurioje dirbo ilgus metus, taip pat kartu su vyru ūkininkavo.

Nenorėjo mama vienų vaikų ilgam palikti. Anot Stasės, visus „pareguliuoti“ juk reikėjo. Be to, gausios šeimos mama visada buvo šeimyninių idėjų, sumanymų įkvėpėja, pripildanti namus jaukumo ir šilumos. Aišku, šalia visada buvo patikimas, ramaus būdo vyras Antanas. Sutuoktiniai iki šiol gyvena darnoje ir harmonijoje. Moteris pripažįsta, jog su vyru visada gerai sutarė.

„Gal namuose aš daugiau vadovavau, tačiau pinigus visada valdė Antanas. Aišku, po parduotuves tekdavo vaikščioti man, nes jis nežinojo, kas kiek kainuoja“, – šypsodamasi kalbėjo S. Čirbienė. Ir pridūrė, jog abu nuo jaunystės norėjo gausios šeimos.

„Aš pati užaugau keturių, o vyras penkių vaikų šeimoje“, – pridūrė pašnekovė.

Kiekviena šeima, matyt, turi išskirtinių bruožų, tik jiems vieniems būdingų pomėgių. Čirbus vienija muzikalumas.

„Vyriausioji dukra Šarūnė dar besimokydama muzikos mokykloje tapo respublikinio Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir styginių konkurso laureate. Savo ateitį ji susiejo su muzika. Gintarė ir Andrius taip pat lankė muzikos pamokas, tik gaila, kad jų nebaigė“, – kalbėjo S. Čirbienė.

Nors Stasė ir pati mėgsta dainuoti, vis tik mano, jog vaikai talentą muzikai paveldėjo iš tėčio: „Vyras Antanas neblogai groja armonika ir akordeonu. Savamokslis, bet jo šeimoje visi talentingi“.

Sugebėjimų nestokojo ir Stasės tėveliai, giminės. Šventupėje iki šiol gyvenanti mamytė, kuriai 93 metai, puiki siuvėja, mezgėja. Tėvelis buvo taip pat labai nagingas, geras stalius, jaunystėje net kailines kepures siūdavęs. Taigi senoliai savo talentus perdavė vaikams bei vaikaičiams.

Nors Čirbų šeima nemaža, niekada joje nebuvo juntami nepritekliai, skurdas, nesklido iš jų namų ginčų ir vaidų garsai.

Prieš 27 metus „Gimtosios žemės“ kalbinta moteris pasakojo: „Kai pabosta buitis, mezgu, mezgu, o indai kaupiasi, rūbų nešvarių daugėja… Bet paskui kai puolu – viską žaibiškai atlieku“.

Besirūpindama šeima S. Čirbienė nepaskendo buityje, visada rasdavo laiko savo pomėgiams. Nuo jaunystės ji kuria eiles. Jos eilėraščiai ne kartą spausdinti ir mūsų laikraštyje. Dar auginant vaikus pažįstami dažnai prašydavo sveikinimą kam nors sueiliuoti, gražius žodžius sukurti. Ypač Stasei sekėsi rašyti linkėjimus artimiesiems, gerai žinomiems žmonėms. Kai į Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčią persikėlė kunigas Petras Purlys, buvęs Stasės bendraklasis, ji ir klebonui paskyrė eiles. Mėgsta moteris knygas, todėl daug skaito, ypač neabejinga poezijai.

Stasė taip pat sugeba nerti nuostabius nėrinius, megzti. Niekada neatsisakydavo šį tą nunerti ir kaimynams, pažįstamiems. Ji džiaugiasi, jog ir dukros nuo jaunystės nevengia virbalų bei vąšelio.

S. Čirbienė visada mokėjo suderinti rūpinimąsi šeima, kūrybinį ir visuomeninį darbą. Ji kartu su bendraminčiais įkūrė Šventupės kaimo bendruomenę, jai vadovavo, rengė įvairius projektus, telkė vietos gyventojus bendriems darbams. Stasė iki šiol dalyvauja renginiuose, mielai skaito savo eiles.

Poetė dažnai kviečiama skaityti savo eiles.

Molėtų viešojoje bibliotekoje, kur vyko  virtuali paroda, skirta šio krašto literatei S. Kairytei-Čirbienei.

S. Čirbienė išleido net 8 savo kūrybos knygas.

Pirmąją poezijos knygelę, pavadintą „Užgimkit, mano posmai“ moteris išleido dar 2000 metais. Šiuo metu S. Čirbienė gali pasidžiaugti net 8 savo kūrybos knygomis.

„Tiesa, pastaruosius dešimt metų spaudai neparuošiau nė vienos rinktinės. Kai aplinkui dedasi negeri dalykai, nesinori ir eiliuoti“, – atviravo S. Čirbienė. Vis tik moteris prasitarė, jog 70-mečio proga turi svajonę – gal ir vėl pravers „Valdo leidyklos“ duris.

Tiesa, pastaraisiais metais gausios šeimos mamą vargina sveikatos problemos. Po persirgtos, bet ilgai nepastebėtos ir negydytos Laimo ligos atsirado stiprūs kojų sąnarių skausmai, sunku vaikščioti.

„Dabar daugiau būnu namuose. Turiu daržų, auginu gėles… Kai pati visų darbų neįveikiu, pasikviečiu į pagalbą netoliese gyvenančią anūkę, kuri man padeda“, – kalbėjo Stasė, džiaugdamasi, jog pagalbininkų turi ne vieną. Vieni vaikai į miestą nuveža, kiti pas gydytojus, į renginius palydi.

Motinos dieną Stasės ir Antano namai vėl prisipildys malonaus šurmulio bei klegesio. Tądien skambės sveikinimai, padėkos, dainos, liesis muzika ir eilės.

S. ČIRBIENĖS asmeninio albumo nuotr.