Žolynų magija Latgalos širdyje: Laimos Dzigaitės paroda Lūznavos dvare

„Deranti su gamtos rimtimi ir artėjančiomis šventėmis, Latvijoje, istoriniame ir meno dvasia pulsuojančiame Lūznavos dvare (Rėzeknės savivaldybė), duris atvėrė unikali ukmergiškės menininkės Laimos Dzigaitės žolynų grafikos paroda. Tai – jaukus, subtilus ir giliai lietuviškas, o kartu ir universaliai gamtiškas pasakojimas, eksponuojamas elegantiškuose jugendo stiliaus dvaro rūmuose. Dvare pristatoma kolekcija – tai kvietimas lėtėjimui ir susitikimui su gamta, kūriniai tarsi „tęstinė elegija“ – jie jautrūs, kai kurie – su siuvinėjimo detalėmis ar net mamos skarelių atraižomis, kas darbui suteikia jaukios nostalgijos. Kaip ir žmogaus gyvenimas, menas iš žolynų yra laikinas, bet palieka gilų įspūdį. Paveiksluose daug erdvės, „oro“. Tai leidžia žiūrovui pailsėti nuo vizualinio triukšmo ir susikaupti ties detale – smilgos linkiu ar pūko lengvumu.

Verpėja, 2020 m.

Šie darbai puikiai dera su Lūznavos dvaro – Latgalos jugendo stiliaus perlo – architektūra, kurioje susipina istorija, menas ir muzika.“ Taip organizatoriai pristato L. Dzigaitės parodą.

Pati menininkė prisipažįsta, kad per trisdešimt kūrybos metų su žolynais visos parodos (išskyrus vykusią Ukmergės kultūros centre) buvo organizuotos įvairių galerijų, muziejų, kultūros įstaigų iniciatyva ir kvietimu: „Dažnos buvo netikėtumas, miela staigmena, kaip pavyzdžiui paroda Izraelyje, Nazarete, kurią surengė emigrantas iš Lietuvos, fotomenininkas Gregoris Fridbergas, arba paroda Edenburge, inicijuota galerijos „Beržas“ miesto Menų šventės metu. Netikėtumu tapo ir paroda Lūznavos dvare. Parodą Latvijoje organizavo ir darbus į Lūznavą pristatė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Jo noras supažindinti brolius latvius su Lietuvos menininkais ir paskatino pasiūlyti mano darbus.“

Žengimas į Dangų, 2026 m.

Prisikėlimas, 2026 m.

Ukmergiškė parodoje pristatė įvairių laikotarpių kūrybą, kad Latvijos žiūrovą supažindintų su žolynų meno įvairove, galimybėmis ir parodytų, kaip per ilgą laiką keitėsi darbai, jų stiliai bei nuotaikos. Parodoje yra darbų sakraline tema, skirtų Šv. Velykų metui, Motinos dienai, aptinkami bibliniai motyvai, kurie pateikiami be patoso. Pasak menininkės, tai tylus šventumas, kurį galima rasti laukų augaluose, ir liudijimas, jog gamtoje (ir dvasioje) niekas nedingsta, o tik keičia formą.

„Už nuoširdų priėmimą ir dėmesį esu dėkinga Lūznavos dvaro administracijai ir parodos kuratorei Ingai Žirgulei“, – sakė L. Dzigaitė.

Balandžio mėnesį Lūznavos dvare gausu įdomių renginių ir susitikimų – su rašytoja Inga Abele, muzikantais Roku ir Sonata Zubovais ir kt., tad atvykusieji turės galimybę susipažinti ir su įspūdingais, iš įvairių gėlių, augalų, žolynų sukurtais ukmergiškės paveikslais.

Paroda veiks iki gegužės 3 d.

Lūznavos dvaras yra Latgalos jugendo stiliaus perlas, pastatytas 20-ojo amžiaus pradžioje kaip meno ir muzikos erdvė. Pastatas patyrė daug pokyčių – jame buvo mokykla, karo štabas, seniūnijos administracija, biblioteka, o 2015 m. buvo baigtas ambicingas dvaro atnaujinimo projektas, kad įkvėptų ir taptų ta vieta, kur gyvena MŪZA.

Dvare vyksta parodos, koncertai, plenerai, kūrybinės dirbtuvės, organizuojamos ekskursijos su gidais.

19-ojo amžiaus pabaigoje dvarą už didelius pinigus nusipirko Rusijos generolas, Sankt Peterburgo mokslų akademijos garbės narys, lenkas Stanislavas Kerbedis, pagal profesiją geležinkelių inžinierius. Jis su žmona Marija turėjo šešis vaikus. Viena dukterų – Jevgenija – paveldėjo Lūznavos dvarą. Ji ištekėjo už savo pusbrolio iš tėvo pusės Stanislavo Kerbedžio, taip pat inžinieriaus. 1905 m. Jevgenijos vyras pradėjo dvaro rūmų statybos iš plytų ir smulkintos uolienos paruošiamuosius darbus. Dėl revoliucijos darbai buvo atidėti, todėl pastatas baigtas 1911 metais.

Lūzanavos dvarą supa kraštovaizdžio parkas, kurio plotas – 23,7 ha, su tvenkiniais, kuriuose anksčiau buvo veisiamos žuvys. 20-ojo amžiaus pradžioje Kerbedžių dvaras garsėjo kaip menininkų, muzikantų ir rašytojų susibūrimo vieta, čia lankėsi ir žymus lietuvių dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ