Apie ukmergiškių tarmę, dainą ir kankles

Vasario 20-osios vakare, skirtame Ukmergės krašto kultūrai ir atminčiai, buvo prisimintos tarmės, dainos ir žmonės, tapę gyvaisiais mūsų istorijos simboliais. Renginys subūrė būrį kraštiečių ir folkloro mylėtojų.

Kalbininkas, kraštietis Aurimas Markevičius pasakojo apie Ukmergės rajono patarmes. Jis atskleidė, kad mūsų rajone galima išgirsti anykštėnų, širvintiškių ir panevėžiškių šnektų atgarsių, aptarė esminius jų skirtumus ir paaiškino, kaip ištarti žodžiai išduoda žmogaus gimtinę. Susirinkusieji turėjo progą ne tik klausytis, bet ir patys atpažinti tarmių niuansus.

Kartu su Lietuvos teatro ir muzikos akademijos darbuotojomis, Etnomuzikologijos katedros lektore Lijana Šarkaite-Viluma ir muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkute-Zakariene buvo analizuojama 2025 metais išleista knyga „Upe be kajelių“, kurioje surinktos Ukmergės krašto dainos. Diskusijoje buvo gvildenama, kas slypi archyvuose, kuo ypatingos Ukmergės krašto dainos, kas jas rinko ir kaip jos buvo užrašinėjamos. Savo mintimis apie leidinio vizualinę pusę dalijosi knygos dizaino kūrėja Jurgita Legotaitė.

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, ta proga prisimintas ir kraštietis kanklininkas Antanas Bujokas, kilęs iš Balelių, kurį matėme kone visuose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio didesniuose renginiuose ir mitinguose.

Vakaro programą praturtino Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) ir Sližių skyriaus kolektyvas „Siemanys“ (vadovė Stasė Novikienė).

Renginį moderavo etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė, sukūrusi šiltą, šeimynišką atmosferą. Vakaro dalyviai džiaugėsi jaukiu bendravimu, prasmingomis įžvalgomis ir gyva muzika.

Dainiaus VYTO nuotraukos

 

Susirinkusieji džiaugėsi jaukiu bendravimu, prasmingomis įžvalgomis, gyva muzika, taip pat patys turėjo progą padainuoti.