Jaunasis gitaros virtuozas grojo ir Čiurlionį, ir „Tvin Pyksą“…

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

 

Ukmergės meno mokykla ketvirtus metus vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Ukmergės rajono savivaldybės finansuojamą akademinės muzikos koncertų ciklo, pristatančio tris atlikėjų grandis, projektą „Prima. Studium. Pro“. Šį kartą Ukmergės Senajame (nebe) knygyne surengtas susitikimas su gitaristu, muzikos prodiuseriu, Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro nariu Roku Jurkumi.

Lilio muzikos ir šokio konservatoriją Prancūzijoje baigęs muzikantas šiandieną koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, sėkmingai įgyvendindamas originalius kūrybinius projektus. Vienas iš jų – debiutinis solinis albumas „Mėlyno smėlio piramidės“. Kitas talentingojo atlikėjo projektas, skirtas Lietuvos muzikos paveldo sklaidai, – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninės muzikos pritaikymas gitarai. Roko sukurtos transkripcijos – 18-os šio kompozitoriaus kūrinių skaitmeninių natų gitarai ir gitarų ansambliams leidinys – turi ypatingą reikšmę Lietuvos klasikinės muzikos scenai, nes yra pasiekiamas visam pasauliui.

Matyt, neatsitiktinai R. Jurkaus koncertas „Čiurlionio smėlio piramidės“, skirtas didžiojo menininko 150-osioms gimimo metinėms, tapo ir Ukmergės poezijos festivalio dalimi, nes su muzika po senamiesčio skliautais tą vakarą drauge sklandė ir poezija. Pasak M. K. Čiurlionio namų šeimininkų, kviečiančių į R. Jurkaus koncertą, „klausytojų laukia nuo M. K. Čiurlionio gyvenimo iki du tūkstančiai dvidešimtųjų metų aprėptame laike užkoduotas žiemos sapno liudijimas. Jame Dievo ranka, lyg patefono adatėlė švelniai braukia smėlio upę. Ši čiurlena tykiai ir neša mus vidun – į smėlio piramidę. Praskėlus aną akmenį – vien smėlio dulkės…“ Poetiškiau vargu ar pasakysi.

Vakarą Rokas pradėjo kubiečių muzika, kurią grojo būdamas dar devynerių ar dešimties metų. „Smagu sugrįžti į vaikystę“, – kalbėjo šypsodamasis. Vos prieš gerą valandą šios muzikos, skambėjusios koncerto įžangoje „Primų prima“, klausėsi ir patys mažiausi projekto dalyviai – vaikai nuo „0+ amžiaus ir darželinukai“.

O vakarinio koncerto žiūrovai mėgavosi Roko atliekamais klasikos ir šiuolaikinės muzikos kūriniais – amerikiečių, vokiečių, iraniečių, turkų, prancūzų ir kitų šalių autorių kūryba.

„Kadangi studijavau Prancūzijoje, pagrosiu keturias šansonas, o Karlo Domenikonio kūrinyje „Koyunbaba“ girdėsite turkiškus motyvus. Kūrinys pavadintas vietovės Turkijoje vardu, kurioje tris kartus pateka saulė“, – gražiai kiekvieną atliekamą kūrinį komentavo Rokas.

Pasak talentingojo svečio, lietuviškos muzikos gitarai nėra daug. Todėl jis pats ėmėsi aranžuoti „fortepijoną į gitarą“, ypač domėdamasis M. K. Čiurlionio kūryba, kuria žavisi nuo mažens.

Rokas prisimena: viskas prasidėjo nuo vieno jam patikusio kūrinio – Preliudo VL182a. Klausydamasis tiesiog pajuto, kad jis galėtų labai tikti gitarai. Iš pradžių niekaip negalėjo rasti tinkamo sprendimo, kuriuo būtų pats patenkintas. Bet kartą atėjo „nušvitimas“, kai jaunasis kūrėjas staiga suprato, nuo ko reikia pradėti.

Pasidomėjęs, ar yra salėje girdėjusių grojant Čiurlionį gitara, svečias uždavė dar vieną klausimą: ar yra mačiusių „Tvin Pyksą“? „Visi!“ – smagiai atsakė „žiūrovų choras“ ir po akimirkos jau klausėmės kompozitoriaus Andželo Badalamenčio muzikos, kuria prasideda legendinis šiemet, sausio mėnesį, mirusio garsiojo amerikiečių režisieriaus Deivido Linčo sukurtas televizijos serialas „Tvin Pyksas“. Sukurtas, kai jaunasis mūsų svečias dar net gimęs nebuvo. „Tvin Pyksui“ jau gerokai per 30, o Rokui – 25-eri.

Bet amžius juk nelemia, kuo žmogui domėtis. M. K. Čiurlioniui, kurio muziką su didžiuliu įkvėpimu groja jaunasis atlikėjas, – 150 metų!

Vakaro metu ukmergiškiai klausė mūsų svečio, kas gyvenime jį labiausiai motyvuoja, kas padeda, ką jis labiausiai mėgsta? Kaip atsipalaiduoja šitiek dirbdamas?

Ukmergiškiai susitikime su gitaristu R. Jurkumi.

– Mėgstu daug miegoti. Valgau daug cukraus, sūrelių, – šypsodamasis atvirai pasakojo Rokas, o man į galvą dingtelėjo prisiminimai apie ką tik skaitytą „Tvin Pykso“ režisieriaus knygą. Genialusis Deividas Linčas irgi labai mėgo cukrų. Kiekvieną dieną po pietų savo pamėgtoje kavinukėje jis išgerdavo savo mėgstamą šokoladinį kokteilį ir 4–5 ar net visus 7 puodelius kavos. „Į kavą dėdavau daug cukraus. Jis mane supurtydavo, ir galvoje pradėdavo ryškėti idėjos. Idėjas užsirašydavau ant servetėlių. Jausdavausi taip, lyg tai būtų pati tikriausia mano darbo vieta. Sergu cukraus priklausomybe. Cukrus mane įkvepia ir daro laimingą“, – rašė D. Linčas.

O kas laimingą daro R. Jurkų?

„Malonus bendravimas su mielais žmonėmis. Štai tokie jaukūs koncertai. Muzika yra mano gyvenimo dalykas, o klasikinė gitara atrakina dar kelis lygius. Tai man ir meditacija, ir malda…“ – atsakė svečias.

Netrukus pasirodys naujausias Roko muzikinis albumas – vinilinė plokštelė „Tarp Dangaus ir Žemės“, įrašyta kartu su Kroatijos gitaristu Lovro Peretičiumi ir Čiurlionio kvartetu. Albume, pasak jaunojo atlikėjo, – keturiolikos M. K. Čiurlionio pjesių kelionė nuo ankstyvųjų miniatiūrų, lietuvių liaudies dainų pagrindu sukurtų variacijų iki vėlyvųjų, harmoniškai kompleksiškų, veržlių preliudų. Šis jo albumas – dovana Lietuvai, švenčiančiai M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotraukos