Kviečia į Paryžių išlydėti maratonininkę A. Garunkšnytę

Ukmergės LIONS klubas rugsėjo 1-ąją organizuoja mūsų kraštietės maratonininkės Aušros Garunkšnytės išlydėtuves į paralimpines žaidynes Paryžiuje. Palaikymo renginys vyks 16 valandą Gastro Pub „Aš būsiu čia“, esančiame Kauno g. 29.

Paralimpinės žaidynės Paryžiuje vyksta rugpjūčio 28-rugsėjo 8 dienomis, maratonas suplanuotas paskutinę žaidynių dieną.

Garunkšnytė taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. Jono Žakaičio treniruojama ilgų nuotolių bėgikė sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse.

Rugsėjo 1-ąją Ukmergėje vyksiančiose išlydėtuvėse kartu su A. Garunkšnyte dalyvaus ir Linas Mikalainis – regėjimo negalią turinčios paraatletės gidas.

Maratonininkei tai bus debiutinės paralimpinės žaidynės. Prieš trejus metus ji turėjo dalyvauti Tokijo žaidynėse, tačiau išvakarėse patyrė sunkią traumą, kuri užkirto kelią išvykti.

Pastarieji metai A. Garunkšnytei taip pat buvo nelengvi – rudenį Frankfurte ji pasitraukė iš trasos dėl traumos, pavasarį jai nepavyko finišuoti ir Rygos maratone. Vis dėlto A. Garunkšnytė neabejoja, kad kartu su gidu L. Mikalainiu Paryžiuje pasieks maksimumą.

„Kuo sunkiau ką nors gaunu, tuo labiau tai vertinu. Kiekvieną kartą, kai sugrįžtu į trasą, grįžtu su tokiu rezultatu, kad visi aplink stebisi ir sako, kad jau padariau viską. Todėl ir šį kartą esu nusiteikusi taip pat nustebinti. Nesvarbu, kiek sunkumų ir duobių yra buvę mano kelyje. Svarbiausia, kad aš atstovausiu Lietuvai ir kad tą dieną būčiau pasiruošusi padaryti viską, ką galiu“, – apie patirtis ir artėjančias paralimpines žaidynes kalbėjo A. Garunkšnytė.

Užsispyrimo ir pozityvumo – štai ko būtų galima pavydėti regėjimo negalią turinčiai bėgikei.

Pamačius bėgančią Aušrą net nepagalvotum, kad ji praktiškai nieko nemato – anksčiau laiko gimusi mergaitė į gyvenimą atėjo su daliniu apakimu: kaire akimi paralimpietė visiškai nemato, dešine regi vos 6 proc.

„Toli esantys daiktai man iškart liejasi, o kai bėgu, galiu net nesuprasti, ką prieš save matau. Realiai galiu įžiūrėti didesnį ir ryškesnį objektą tik 1 metro atstumu ir tai kartais akys mane pačią apgauna. Pasitaiko situacijų, kad bėgiodama prasilenkiu su pažįstamais, tačiau jei nepažinau jų balso ir nespėjau jų įžiūrėti, galiu net nesuprasti, kad reikėjo pasisveikinti“, – viename iš interviu pasakojo A. Garunkšnytė.

Sportas į jos gyvenimą atėjo labai anksti, dar antroje klasėje, besimokant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC).

„Nuoširdžiai sakau, nežinau, kur dabar būčiau, jei būtų tekę lankyti įprastą mokyklą. Turbūt per fizinio lavinimo pamokas būčiau likusi sėdėti ant suolelio, kol kiti sportuoja. Būtent LASUC pradėjau lankyti lengvosios atletikos būrelį, o sulaukus paauglystės fizinio lavinimo mokytojas pasiūlė bandyti bėgti vidutinius nuotolius. Taip ir užsikabinau“, – atviravo bėgikė.

Besiruošdama Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms A. Garunkšnytė intensyviai treniruodavosi net šešias dienas per savaitę.

„Praktiškai kasdien bėgu, renku reikalingą pasiekti kilometražą. Didžiausią atstumą visada pasilieku sekmadieniui, tada bėgu iki 35 kilometrų, kartais – daugiau. Pirmadieniais ilsiuosi, o jau kitą dieną ramiai prabėgu krosą pagal pulsą, 10–14 kilo-metrų. Kitomis dienomis nubėgu 18 km ir panašiai. Be bėgimo dar turiu fizinių treniruočių, minu dviratį treniruoklį“, – pasakojo Lietuvai Paryžiuje atstovausianti bėgikė.

Ji nemažai dėmesio skiria ir darbui su sporto psichologe – 42 km ir 195 m maratonui reikalingas ne tik geras fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas.

„Stengiuosi nekalbėti apie tai, kokio rezultato tikiuosi paralimpinėse varžybose – nenoriu kelti lūkesčių nei sau, nei aplinkiniams, kad vėliau nebūtų ir spaudimo. Apskritai labai atsargiai renkuosi, su kuo bendrauti, nenoriu, kad mane suptų negatyvūs žmonės. Jei pradėčiau save dar kažkaip spausti, būtų rimtas perdegimas. To tikrai nenoriu – noriu tiesiog mėgautis šiuo etapu“, – kalbėjo A. Garunkšnytė.

Paralimpinių varžybų metu ji į maratoną leisis ne viena – regėjimo negalią turinčią bėgikę lydės gidas L. Mikalainis.

„Įprastai su Linu pradedame treniruotis likus mėnesiui iki varžybų. Jis irgi yra maratonininkas, tačiau bėgdamas kartu turi prisitaikyti prie mano greičio. Kas aktyviai bėgioja, tikrai gerai žino, kad nėra lengva bėgti kito žmogaus tempu, kai pačiam gal patogiau bėgti greičiau“, – apie pasiruošimą paralimpinėms žaidynėms pasakojo iš Ukmergės kilusi A. Garunkšnytė.

„G. ž.“ inform.