Nijolė STUNDŽIENĖ

Užimtumo tarnybos duomenimis, po paskutinį praėjusių metų mėnesį stebėto santykinio darbo rinkos sulėtėjimo, sausį suaktyvėjo ir darbdaviai, ir darbo ieškantieji. Darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse, daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. Ukmergės rajone darbdaviai 2024-ųjų sausį paskelbė 125 naujas laisvas darbo vietas – beveik dvigubai daugiau nei gruodį.

„Gimtosios žemės“ kalbinta Užimtumo tarnybos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė pritarė, jog darbo rinka iš dalies ėmė atsigauti: augo darbo pasiūlymų skaičius, daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti.

„Darbdaviai pirmąjį šių metų mėnesį Ukmergėje paskelbė 125 naujas laisvas darbo vietas, kai tuo tarpu paskutinį praėjusių metų mėnesį buvo skelbtos tik 75 naujos laisvos darbo vietos. Tačiau, lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu, laisvų darbo vietų šiemet registruota gerokai mažiau – pernai skelbtos 208 laisvos darbo vietos. Šių metų sausį, lyginant su gruodžiu, darbo pasiūlymų daugėjo visuose veiklos sektoriuose. Daugiausiai darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto įmonės“, – situaciją rajono darbo rinkoje komentavo E. Mončinskienė.

Pasak Ukmergės skyriaus vedėjos, metų pradžioje suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Sausio mėnesį buvo įdarbinti 186 asmenys, 2023 m. gruodį – tik 141, o 2023 metų sausį – 177 darbo ieškantys asmenys. Įsidarbinusių skaičius augo visuose sektoriuose.

Tačiau, kaip teigė E. Mončinskienė, nepaisant aktyvesnio klientų grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojamas mūsų šaliai įprastas nedarbo padidėjimas: „Per mėnesį nedarbas kilo 0,6 proc. punkto ir sausio pabaigoje siekė 11,4 procento. 2023 m. gruodžio pabaigoje nedarbas buvo 10,8 proc., o 2023 metų sausį – 10,2 proc.

2024 m. sausio 1 d. bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Ukmergės rajone sudarė 10,8 proc. (šalyje 9,1 proc.). Per 2023 metus Užimtumo tarnybos Ukmergės skyriuje užregistruoti 4 374 ieškantys darbo asmenys, iš jų 3 974 bedarbiai.“

Vedėja pateikė ir detalesnę bedarbystės Ukmergės rajone statistiką. Šių metų sausio 1 d. skyriuje buvo registruoti 2 255 bedarbiai, iš jų: 1 066 moterys, 1 189 vyrai, 379 jauni asmenys (16-29 metų), 935 kaimo gyventojai, 1 024 asmenys nuo 50 metų amžiaus, 720 vyresni kaip 55 m., 302 ilgalaikiai bedarbiai, 181 darbingo amžiaus negalią turintis asmuo, 296 darbo rinkai besirengiantys asmenys.

2023 m. sausio 1 d. buvo registruoti 2 127 bedarbiai, tarp kurių buvo 998 moterys, 1 129 vyrai, 375 jauni asmenys (16–29 m.), 845 kaimo gyventojai, 919 asmenų nuo 50 metų amžiaus, 613 vyresni kaip 55 m., 318 ilgalaikių bedarbių, 203 darbingo amžiaus neįgalieji, 470 darbo rinkai besirengiančių asmenų.

Sausio 1 dienos duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybėje bedarbio portretas būtų toks: dominuoja vyrai (52,7 proc.), moterys (47,3 proc.), asmenys virš 50 m. (45,4 proc.), gyvena kaimo vietovėje (41,5 proc.), neturintys profesinio pasirengimo (24,5 proc.), asmenys iki 29 m. (16,8 proc.), ilgalaikiai bedarbiai (13,40 proc.), turi negalią (8 proc.).

Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos išplatintame pranešime, šalyje darbdaviai pirmąjį metų mėnesį paskelbė 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei gruodį – iš viso 4,6 tūkst. Darbo pasiūlymų Lietuvoje daugėjo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus nekilnojamojo turto operacijas. Daugiausiai darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos (2,4 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,1 tūkst.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto (1,9 tūkst.) įmonės.

Daugiausiai per paskutinius 12 mėnesių darbo pasiūlymų sausį skelbta autobusų vairuotojams, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams, grybų ūkio darbininkams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, pardavimo ir rinkodaros vadovams, lokomotyvų mašinistams.

Sausį labiau augo jaunimo iki 24 metų nedarbas, tačiau jis išlieka mažesnis nei vyresnių nei 50 metų asmenų ar nedarbo vidurkis šalyje.

Šiuo metu darbo neturi 165,8 tūkst. asmenų. Užimtumo tarnyboje bedarbio statusas suteiktas kas vienuoliktam darbingo amžiaus gyventojui. Iš jų – 64,4 tūkst. buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, 17,7 tūkst. – jaunesni nei 25 m.

Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13,4 proc.), Kelmės r. (11,9 proc.) ir Biržų r. (11,8 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (3,8 proc.), Klaipėdos r. (6,1 proc.), Birštono (7,1 proc.) savivaldybėse.

Užimtųjų skaičius beveik nekito – šalyje apdraustųjų/dirbančiųjų buvo 1,45 mln. – 1 tūkst. asmenų (0,07 proc.) mažiau nei sausio 1 d.