Lediniame vandenyje maudosi ne tik sausio 1-ąją

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Ledinių maudynių aistruoliai sausio 1-ąją švenčia ne tik Naujuosius metus, bet ir Pasaulinę ruonių dieną. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių sveikuoliai neria į ežerus, upes ar jūrą. Ukmergiškiai metus tradiciškai pradėdavo maudynėmis Šventosios upėje. Šiemet dėl potvynio maudymosi vieta buvo perkelta prie Kurėnų ežero. Ledinių maudynių aistruoliai, save vadinantys ruoniais, šiemet rinkosi Rečionių kaimo paplūdimyje. Kas negalėjo atvykti numatytu laiku, maudėsi vėliau.

Artėjant sausio 1-ajai Ukmergės rajono maudynių mėgėjus vienijanti socialinio tinklo Facebook grupė „Eketė Ukmergėje“ iniciavo apklausą, kur šiemet reikėtų minėti Pasaulinę ruonių dieną. Kadangi Šventosios upė gerokai patvinusi, buvo siūloma maudynes perkelti prie Mūšios tvenkinio arba prie Kurėnų ežero. Dauguma nusprendė, jog geriausia vieta – Rečionių paplūdimys.

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo sveikuolių grupės administratorius Vainius Stanevičius, sausio 1-ąją Kurėnų ežere maudėsi apie 14 ledinio vandens aistruolių.

Prieš maudynes vyko bendra mankšta.

„Į Rečionių paplūdimį susirinko daugiau nei 20 žmonių, buvo ir vaikų, pasakojo V. Stanevičius. – Po bendrame rate vykusios mankštos, kurios metu pratimus paeiliui siūlė kiekvienas, lindome į vandenį. Tądien buvo lengvas šaltukas, –2 laipsniai su nestipriu vėju. Ežero pakrantė jau buvo užtraukta plono leduko, kurį prieš brendant į vandenį teko sulaužyti. Toks plonas šviežias ledukas braižo kojas iki kraujo, kaip su peiliu…“

Anot pašnekovo, vanduo buvo gaivinantis ir nuteikė energingai, net maži vaikai, matydami besimaudančius tėvus, verkdami irgi norėjo lįsti į vandenį.

V. Stanevičiaus teigimu, didžioji dalis susirinkusiųjų, maudynes lediniame vandenyje praktikuoja reguliariai, tačiau buvo ir tokių, kurie tai išbandė pirmą kartą.

„Yra grupelė ukmergiškių, pasivadinusių „Maudynės sielai“, kurie renkasi prie ežero kiekvieną sekmadienio rytą, nepaisant oro“, – pasakojo maudynių entuziastas. Jis pridūrė, jog sausio 1-ąją prie Kurėnų ežero buvo atėję ir keletas vietinių rečioniškių, tačiau tik pasižiūrėti, jie nesimaudė.

Jau 15 metus lediniame vandenyje beveik kasdien besimaudanti ukmergiškė Inga Miliauskaitė apgailestavo, kad šventėms buvo išvykusi ir grįžo jau pasibaigus bendroms maudynėms. Tačiau Inga liko ištikima savo tradicijoms: sausio 1-ąją po pietų ji vis tiek atvyko prie ežero ir išsimaudė.

„Aš dažniausiai maudausi viena, bet smagu, jei atsiranda bendraminčių, šalto vandens aistruolių. Smagu tai daryti būryje: kartu į vandenį neriame sausio 1-ąją, kitomis šventinėmis dienomis, pavyzdžiui, per žiemos lygiadienį… Pernai maudynėmis pažymėjome ir Valstybės atkūrimo dieną, kurią švenčia visa Lietuva“, – „Gimtajai žemei“ sakė praėjusių metų gruodžio pabaigoje kalbinta I. Miliauskaitė.

I. Miliauskaitė kasdien maudosi jau beveik 15 metų.

Ji grūdinasi ištisus metus – pradedant nuo kasdieninio šalto dušo vonioje, iki maudymosi atviruose vandens telkiniuose.

„Mano maudynės ar lindimas į eketę būna be jokio specialaus pasiruošimo. Gal daug kam tai gali pasirodyti pernelyg ekstremalu, bet aš jaučiu savo kūną, pasitikiu, tad brendu į vandenį be jokio apšilimo. Tiesa, atėjus žiemai ir spustelėjus šalčiui, pradžioje po truputį maudynių laiką ilginu, ir būna, kad lediniame vandenyje praleidžiu iki 10 minučių ar net ilgiau… Tai – mano askezė, kuri man būtina, kuri augina mane ir išlaisvina iš baimių bei kitų ribojančių proto projekcijų, ugdo tik dar didesnį dėkingumą kūnui, jo galimybėms“, – atviravo pašnekovė.

Tačiau Inga nepatarė maudytis lediniame vandenyje tiems, kurie tam nėra nepasiruošę psichologiškai, kūnas nebuvo grūdinamas. Pasak I. Miliauskaitės, norintiems patirti ir gauti teigiamą grūdinimosi naudą, pakanka kelių panirimų ar niurktelėjimų vandenyje, dar geriau, panardinti į vandenį tik galvą ir prieš tai gerai apšilti. Po tokių maudynių palanku save išmasažuoti.

Pasak žiemos maudynių entuziastų, grūdinimasis šaltu vandeniu išties labai naudingas organizmui ir tai neturėtų nieko stebinti: „Džiugu, kad jau ir patys gydytojai, nors tokių nėra daug, vis dažniau apie tai kalba ir nenuneigia šio būdo, kuris stiprina imuninę sistemą, mažina ankstyvo senėjimo procesus bei turi teigiamos įtakos psichinei sveikatai.“

I. Miliauskaitė įsitikinusi, viskas yra paprasta, tereikia tik atsisukti ir sugrįžti atgal į gamtą, pasitikėti jos išmintimi.

„Jokios piliulės, jokie medikamentai, skiepai nepadės mums išvengti ir apsisaugoti nuo ligų ir virusų! Ledinio šalčio terapijos nauda neišmatuojama, grūdinimosi procedūros yra puikiausia nemokama sveikatinimo priemonė. Suprantama, tai turi būti atliekama sistemingai, ištisus metus, pavyzdžiui, pradedant nuo šalto kontrastingo dušo, apsipylimų vandeniu, trumpų vaikščiojimų basomis žiemą ant sniego ir panašiai. Tai turi tapti holistinio gyvenimo būdo dalimi, o ne dar viena nauja mados tendencija“, – dalinosi patarimais pašnekovė.

Maudynės geroje kompanijoje nenutrūko ir Covid-19 pandemijos metu.

I. Miliauskaitė pacitavo ledo žmogumi vadinamo Wimo Hofo žodžius: „Nūdienos žmonės – tie, kurie rūpinasi savo sveikata, – yra užvaldyti naujausių mitybos, mankštinimosi ar dvasinių madų, nes jie vis dar ieško. Tačiau tai, ko ieškojau, aš radau šaltame vandenyje ir kvėpavime.“

Ukmergiškės teigimu, ji taip pat tai atrado daugiau nei prieš 14 metų.

Pasak Ingos, pastaraisiais metais iš tiesų tapo madinga kalbėti maudynių tema: „Bet tame matau ir šviesiąją pusę – didžiosios pandemijos metu žmonės tarsi iš naujo atrado sveikatos vertingumą ir savo pačių atsakomybę stiprinant imunitetą. Per savo praktikos metus aš dar nemačiau tiek daug besigrūdinančių, kiek jų yra dabar… Tad su pačiomis geriausiomis intencijomis raginu tai tęsti ir kviečiu drauge išmėginti maudynes lediniame vandenyje. Tegul grūdinimasis tampa mūsų skiepais!“

Pasak pašnekovų, žiemą besimaudančių ukmergiškių yra ir daugiau. Tie, kurie sausio 1-ąją negalėjo atvykti prie Kurėnų ežero, rinkosi Šventosios upę, nepaisant patvinusių krantų.

V. STANEVIČIAUS ir I. MILIAUSKAITĖS nuotraukos