Lietuvos audiosensorinė biblioteka – vieta, kur knygos prabyla tavaip

Asta GIRNIENĖ

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Ukmergėje

 

Daugumai ukmergiškių žodžių trumpinys „LAB“ turėtų būti žinomas arba bent jau matytas. O šiais metais šis trumpinys viešojoje erdvėje buvo dažnas. Kaip ir dažnas buvo pilnas pavadinimas – Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Taigi, kas slypi po šiuo pavadinimu ir ką ši įstaiga veikia Ukmergėje?

Galbūt nustebsite, bet po šiuo lietuviškai tarptautišku pavadinimu slepiasi biblioteka, kurios padalinys jau daugiau nei 50 metų veikia Ukmergėje. Tai – biblioteka, kuri taip keičiasi ir auga, kad pradėjo nebetilpti senajame pavadinime. Dar daugiau – pavadinimas tapo ne tik netikslus, bet labai klaidinantis. Atėjo metas pokyčiams ir jie įvyko.

Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) – tai buvusi Lietuvos aklųjų biblioteka, kuri šiuos – 2023 metus – pasitiko su nauju pavadinimu, nauju šūkiu ir nauju identitetu. Susipažinkime iš naujo!

Kodėl reikėjo keisti pavadinimą?

Atsakymas paprastas – plečiantis bibliotekos veikloms ir skaitytojų ratui, senąjį pavadinimą „išaugome“. Pats terminas „aklųjų“ apibrėžė labai siaurą skaitytojų grupę (tik neregius), palikdamas užriby visus kitus vartotojus, kurie teisėtai naudojasi ar gali naudotis aptariamos bibliotekos paslaugomis. O jų išties daug – LAB aptarnauja tuos, kurie negali skaityti įprastų knygų ne tik dėl regos sutrikimų ar akių ligų, bet ir dėl disleksijos (skaitymo sutrikimo), intelekto negalios ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali sėdėti, laikyti knygos ar perversti puslapių.

Tarptautinis žodis „audiosensorinė“ kreipia mintis į bibliotekos turinį – į tai, ką biblioteka siūlo savo vartotojui, kad ir su kokiomis galiomis ar negaliomis, sutrikimais ar problemomis jis besusidurtų. Retai sutinkamas žodis „audiosensorinė“ sujungia dvi pagrindines LAB teikiamas paslaugas – garsinius leidinius (slypinčius po priešdėliu „audio“) ir Brailio rašto bei taktilines knygas (besislepiančias po tarptautiniu žodžiu „sensorinis“ – „juntamasis“). Kurį laiką naująjį pavadinimą lydi plėtinys „Garsinės ir Brailio rašto knygos“.

„Ankstesnis pavadinimas akcentavo negalią ir atskirtį, o tai – įtraukties tendencijų neatitinkantis požiūris. Kai pavadinimas kalba apie konkrečią auditoriją, sunku įrodyti, kad paslaugos čia teikiamos ir kitiems, negalintiems skaityti įprastų knygų. Norime, kad biblioteka būtų atvira. Galime džiaugtis, kad aptarnaujame kur kas platesnę skaitytojų auditoriją, o išsaugoję senąją santrumpą LAB atiduodame pagarbą mus įkūrusiai neregių bendruomenei“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė.

Smalsu? Sunku skaityti? Užsukite į LAB padalinį Ukmergėje!

Ar supras skaitytojai, kokia tai biblioteka – „audiosensorinė“? Mano, kaip praktikės ir ilgametės šios bibliotekos darbuotojos atsakymas į šį klausimą būtų toks. Nesuprantami žodžiai, nesuprantami dalykai dažnai iššaukia smalsumą, taigi kai žmogus kažko nežino, jis dažniausiai stengiasi sužinoti – kas tai? Ką veikia ši biblioteka? Kai žmogus terminą „aklųjų“ žinojo labai gerai – susidarė kebli situacija – dauguma galvojo, kad biblioteka ne jiems ir ne jų artimiesiems, jei tie artimieji nėra neregiai. Taip daugybė skaitytojų prarasdavo galimybę naudotis mūsų biblio-tekos paslaugomis vien dėl išankstinių nuostatų.

Taigi Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) yra specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kurios paskirtis – užtikrinti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto dėl sensorinių (regėjimo), fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų ir kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų bei mokymosi sunkumų, kultūrinius ir informacinius poreikius. Vienas iš LAB tikslų – žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, užtikrinti lygiateisišką ir visapusišką prieigą prie informacijos ir žinių. Ne veltui pasirinkome šūkį „Knygos prabyla tavaip!“ – juk šioje bibliotekoje knygos – ir liečiamos, ir garsinės, ir skaitmeninės… Jei ateityje bus atrastas dar patogesnis formatas, kurį skaityti galės dar daugiau žmonių – neabejojame, mes būsime pirmieji, kurie atveš šią inovaciją į Lietuvą ir pasiūlys savo skaitytojams.

LAB įkūrė ir administruoja vienintelę Lietuvoje nemokamą virtualią garsinių knygų biblioteką ELVIS (ją galite rasti adresu elvislab.lt, užsukę į LAB arba tiesiog į artimiausią biblioteką). Čia saugoma daugiau nei 15 tūkstančių garsinių knygų, tarp jų – ir tos, kurios šuo metu labiausiai skaitomos, kurios rikiuojasi knygynų ir prekybos centrų lentynose. Tiesa, ELVIS – ne kiekvienam, o tik tiems, kurie negali skaityti įprastų spausdintų knygų ir šią būklę pagrindžia gydytojo ar kito specialisto išduota pažyma.

Tad Lietuvos audiosensorinė biblioteka sako „LABas“ kiekvienam ukmergiškiui, kuris dėl tam tikrų priežasčių negali skaityti įprastų spausdintų knygų. Apie LAB ir ELVIS užsukite pasikalbėti pas mane, Astą Girnienę (Lietuvos audiosensorinė biblioteka Ukmergėje dirba Ukmergės r. Vlado Šlaito bibliotekos patalpose, Vytauto g. 30, Ukmergė), parašykite man ukmerge@labiblioteka.lt ar paskambinkite tel. 8 610 30 067.

Jei LAB ir ELVIS paslaugomis nesinaudosite asmeniškai, galite pagelbėti savo artimiesiems, kurie dėl sveikatos būklės jau negali skaityti įprastų knygų. Galite pagelbėti ir vaikams, kuriems sunku skaityti dėl disleksijos (skaitymo sutrikimo, kuris būdingas bent 7–10 proc. visuomenės) – turime ir mokiniams rekomenduojamos literatūros.