Misijų savaitę vainikavo pastatytas kryžius

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Spalio 17–23 d. Ukmergėje pirmą kartą vyko Misijų savaitė. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebono, Ukmergės dekanato dekano, kunigo Raimundo Kazaičio kvietimu septynias dienas čia svečiavosi nemažas būrys misionierių – vienuolių ir pasauliečių. Jie atvyko visiems norintiems – tikintiems ir netikintiems – skelbti Gerąją Naujieną apie Dievo meilę ir išgelbėjimą Kristuje. Taip pat suteikė galimybę išgirsti gyvą bei veiksmingą Dievo Žodį, patirti Bažnyčios bendrystę.

Visą savaitę Kauno arkivyskupijos misionierių komanda – slovakai redemptoristai Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhy, Tiberiados bendruomenės iš Baltriškių kaimelio Zarasų rajone broliai ir vienuolis kunigas Mišelis bei jų pagalbininkai pasauliečiai – Ukmergėje sėjo Dievo žodį. Kunigai jį skelbė Mišiose, vienuoliai Gerąją Naujieną nešė į susitikimus. Misijų tikslas buvo stiprinti bendruomenę, asmeninį ryšį su Dievu, pažadinti žmonėms Dievo troškimą ir visa širdimi kreiptis į Jį. Taip pat akcentuoti, kad krikščionybė nėra nuodėmės ir sielvarto religija, pirmiausia – tai gyvenimo, meilės ir džiaugsmo religija.

Kiekvieną dieną buvo aptariama vis kita krikščioniško gyvenimo tema. Misijų savaitė prasidėjo tema „Dievas tavęs ieško“, vėliau buvo kalbama apie nuodėmę, atsivertimą ir Sutaikinimo sakramentą kaip atgailos kelio kulminaciją. Visą savaitę vyko specialūs susitikimai – su aktyviais parapijos žmonėmis, moterimis, vyrais, jaunimu bei vaikais. Misionieriai lankėsi mokyklose, kur bendravo su moksleiviais.

Šeštadienį Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko jaunimo popietė, Kraštotyros muziejuje moterys žiūrėjo filmą apie Magdaleną, vakare Kultūros centre surengtas vienuolių susitikimas su visais ukmergiškiais – tikinčiaisiais, kuriems reikia padrąsinimo, ir žmonėmis, kurie dar ieško Dievo arba Juo netiki, bet širdies gilumoje jaučia, kad egzistuoja meilė, gėris. Susirinkusieji klausėsi Tiberiados brolių liudijimų apie pašaukimus, pasidalijimų apie bendruomenę, psalmės, pritariant muzikos instrumentu – kora.

Misijų metu norintieji kiekvieną dieną galėjo susitikti su kunigu – išpažinčiai, dvasiniam pokalbiui. Taip pat kasdien visi buvo kviečiami į šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Taip jau sutapo, kad Misijų savaitė baigėsi spalio 23-ąją, kuomet Bažnyčia švenčia Misijų sekmadienį. Tądien mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukojo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Mišių liturgiją giesmėmis papuošė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Akademinio dainavimo studija „Veni Gauddere“ ir Ukmergės meno mokyklos jaunių choras „Rūta“ (vadovė Adelė Mikalkėnienė).

Arkivyskupas pamoksle prisiminė 2009-iais šventuoju paskelbtą, iš Belgijos kilusį vienuolį Damijoną. Kai jo širdis užsidegė misionieriška dvasia, jis paliko patogų ir gražų gyvenimą Belgijoje ir iškeliavo į Havajų salas. Čia prasidėjus raupsų epidemijai, Havajų gubernatoriaus sprendimu visi sergantieji buvo deportuojami į nedidelę Molokai salą, kur atskirti nuo pasaulio turėjo sulaukti mirties. Misionierius, nepaisydamas pavojaus užsikrėsti, išvyko į raupsuotųjų salą, izoliuotus, likimo valiai paliktus ligonius įkvėpė pastatyti bažnyčią, mokyklą ir ligoninę…

„Tikėjimas auga tik tada, kai juo daliniesi,“ – sakė arkivyskupas ir Ukmergę palygino su Molokai sala, nes čia Misijų savaitės metu taip pat viešėjo kunigai iš Belgijos, skleidė Dievo žodį, per septynias dienas susitiko su 1 500 vaikų.

„Visi mes esame misionieriai, visi turime progų vieni kitus džiuginti. Mums iš krikšto ateina pareiga liudyti. Jei to nedarome, prarandame tikėjimą“, – kalbėjo arkivyskupas.

Šv. Mišiose misionieriai visiems išdalino po žvakelę, simbolizuojančią kiekvieno pašaukimą nešti šviesą į savo aplinką.

Sekmadienio Mišios baigėsi tikinčiųjų bendruomenei susibūrus šventoriuje prie Ukmergės krašto tautodailininkų Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių sukurto ir naujai pastatyto kryžiaus, skirto Misijų savaitei atminti ir turinčio didelę dvasinę svarbą. Kaip pažymėjo jį pašventinęs arkivyskupas, kryžius – pats gražiausias Dievo meilės ženklas. Niekas nemyli labiau nei tas, kuris atiduoda gyvybę už kitą. Visi dalyvavusieji priėmė jiems Kauno arkivyskupo K. Kėvalo suteiktą specialų misijų palaiminimą.

Pasibaigus Misijų savaitei atsisveikindamas su septynias dienas parapijoje praleidusiais misionieriais Ukmergės dekanato dekanas R. Kazaitis sakė, jog „visą šią savaitę turėjome maloningą Dievo veikimą – aš tuo netikiu, bet žinau“.

Parapijos pasiruošimas Misijų savaitei prasidėjo, kai Ukmergėje tarnystę pradėjo kunigas Raimundas, ir truko beveik trejus metus. Buvo suburta pasiruošimo grupė, joje dalyvavo ne tik Šv. apaštalų Petro ir Povilo, bet ir Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai ir drauge, be jokios konkurencijos atliko didelį darbą.

„Ačiū Dievui, kad tai įvyko. Aš tikiu, kad tai Dievo malonės metas. Nors bus visokių vertinimų, bet žinau, kad Dievas veikia per šiuos brolius Jo laisvai pasirinktu būdu. Ir jeigu kažkas šiose misijose susitiko tik su Tibiriados brolių atsivežtais asiliukais, tai taip pat yra malonės metas. Prie asiliukų nemačiau nė vieno pikto veido, kaip neretai pasitaiko, kai susitinkame. Eidami vakare į bažnyčią ir stabtelėję prie šių gyvulėlių visi šypsojosi. Ačiū broliams ir už šią galimybę“, – kalbėjo Ukmergės dekanas, taip pat dėkodamas visiems Ukmergės žmonėms, kurie dalyvavo ar kuo nors prisidėjo prie Misijų savaitės organizavimo.

AUTORĖS nuotraukos

Dekanas R. Kazaitis dėkojo ir Ukmergę aplankiusiems misionieriams, ir ukmergiškiams.

Misionierių išdalintos žvakelės simbolizavo kiekvieno pašaukimą nešti  šviesą į savo aplinką.

Mišias giesmėmis papuošė dainavimo studija „Veni Gauddere“.

Vienuoliai, tikybos mokytoja Jolita Žurauskienė ir L. Špokas su asiliuku mokyklos kiemelyje. R. BELEVIČIAUS nuotr.

Misijų sekmadienį bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų.