„Rudens saulutė“ švietė ir per pandemiją

Loreta EŽERSKYTĖ

Spalio 29-ąją baigėsi „Rudens saulutė“ – Respublikinė neįgaliųjų dailiųjų amatų paroda-pardavimas, kurią organizuoja Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga. Šis tradicinis renginys kūrėjus po Kultūros centro stogu svetingai subūrė dvidešimt trečią kartą.

„Šiemet parodai savo darbus pateikė 185 autoriai, atstovaujantys 17 organizacijų, veikiančių Jonavos, Molėtų, Kėdainių, Anykščių, Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Švenčionių, Elektrėnų ir Ukmergės savivaldybėse, – skaičius vardijo Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė ir pagrindinė jos organizatorė Dalia Unikienė. – Jei lygintume su ankstesniais metais, kol negyvenome karantino sąlygomis, šiųmetinė „Rudens saulutė“ sulaukė gerokai mažesnio dalyvių ir eksponatų skaičiaus. Tačiau labai džiaugiamės, jog ją pavyko surengti, ir esame dėkingi visiems pristačiusiems savo kūrybą, į kurią įdėjo ne tik daug darbo, bet ir širdies šilumos, gerų emocijų. Ačiū ir parodą aplankiusiems, įsigijusiems neįgalių žmonių sukurtų darbelių ir taip parėmusiems kuriančius žmones. Taip pat padėkos žodžių nusipelnė visos mūsų organizacijos moterys, kurios padėjo pasiruošti parodai, dėliojo eksponatus, o po to daugiau nei dvi savaites pasikeisdamos budėjo.“

D. Unikienė (dešinėje) su savo pagalbininke Rasa Lenčickiene.

Ukmergei „Rudens saulutėje“ su savo kūrinėliais šiemet atstovavo ištikimieji ir kasmetiniai jos dalyviai – „Ryto“ specialioji mokykla, Jasiuliškių socialinės globos namai, Ukmergės socialinių paslaugų centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Ukmergės rajono filialas bei Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga.

Pirmininkė stebisi ukmergiškių kūrybiškumu – kiekvienoje parodoje žiūrovai išvysta anksčiau nematytų, iš naujoviškų medžiagų ar iki tol nežinoma technika sukurtų dirbinių.

Parodoje daugelio akį traukė „Ryto“ specialiosios mokyklos mokinių ir mokytojų pagaminti mediniai žaislai, sužavėjo nuolatinių dalyvių ukmergiškių Janinos Kuprienės dirbiniai iš odos, Vladislavos Vančenkovos mezginiai, Rimos Pocienės piešiniai, regėjimo negalią turinčių ukmergiškių iš karoliukų sukurtos gėlių puokštės, medeliai, jasiuliškiečių bei Socialinių paslaugų centro lankytojų darbai iš molio… Tradicinio renginio neapleido vienas vyriausių ir bene daugiausia kartų jame dalyvavęs Rimantas Aleksa – šįkart buvo eksponuojami trys jo tapyti paveikslai.

V. Vančenkova eksponuoja daugybę mezginių.

„Rudens saulutės“ organizatorius maloniai nustebino dvylikametis Antanukas Volungevičius iš Balelių. Parodoje eksponuojama ne viena dešimtis šio negalią turinčio berniuko per karantiną nupieštų spalvingų paveikslėlių. Jaunasis dailininkas pageidavo, kad jo darbeliai būtų dovanojami atėjusiems į parodą žmonėms. Rengėjai šį norą įgyvendino, o pasibaigus parodai Antanukui įteiks dėžutę su pinigėliais, kuriuos lankytojai skyrė įsigyti piešimo priemonėms.

Pasak pašnekovės, sakoma, kad negalią turinčių žmonių mintys – kaip drugeliai: šviesios, lengvos, tokios, kuriose nėra niūrių spalvų. Iš tiesų, į šiuos visus darbus sudėta didžiulė meilė, kantrybė, širdies šiluma, kuri praturtino kiekvieną apsilankiusį parodoje.

Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos rengiama „Rudens saulutė“ jau tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Paroda sutraukia dešimtis kūrybingiausių žmonių, ją aplanko ne vienas šimtas ukmergiškių ir miesto svečių. 1999-aiais sumaniusi rengti neįgaliųjų rankomis sukurtų dirbinių parodas tuometinė sąjungos pirmininkė Lionė Aleksienė norėjo visiems parodyti, kokie darbštūs, sumanūs, kūrybingi neįgalūs žmonės, kiek daug iš jų galima pasimokyti: „Norėjosi ir jiems patiems padėti ištrūkti iš kasdienio gyvenimo rutinos, pajusti kitų žmonių dėmesį, sulaukti įvertinimo. O kad netektų „virti vien savo sultyse“, nutariau į šią parodą pakviesti neįgalius auksarankius ir iš kitų miestų bei rajonų.“ Pirmasis neįgaliųjų darbų pristatymas truko tris dienas, eksponatai nesunkiai sutilpo vienoje Kultūros centro salėje.

Kalbėdama apie dvidešimt trečią kartą vykusią neįgaliųjų dailiųjų amatų parodą D. Unikienė šiek tiek apgailestavo, jog pandemija sutrukdė visus kūrėjus tradiciškai pakviesti į „Rudens saulutės“ atidarymo bei uždarymo šventes: „Šiemet šių susibūrimų reikėjo atsisakyti, teko apsiriboti tik parodos lankymu. Dalyviams šį renginį primins kiekvienam asmeniškai skirta padėka. Tačiau tikimės, jog kitąmet vėl galėsime be ribojimų susirinkti, bendrauti ir tęsti šią gražią tradiciją…“

AUTORĖS nuotraukos