Lietuvos kultūros sostine netapo, tačiau paruošta programa bus įgyvendinta minint Ukmergės jubiliejų

Loreta EŽERSKYTĖ

2023-iais sukanka 690 metų, kai pirmą kartą paminėtas Ukmergės vardas. Svarstyti ir diskutuoti, kaip bus paminėta ši sukaktis, pradėta iki jubiliejaus likus keleriems metams. Be to, buvo nuspręsta teikti Kultūros ministerijai paraišką ir dalyvauti kultūros sostinės konkurse. Ukmergė tapti Lietuvos kultūros sostine siekė jubiliejiniais, 2023 metais.

 

Pretendentai paraiškas pristatė gyvai

Rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių šalies miestų atstovai paraiškas ekspertų komisijai pristatė gyvai: „Vykome į Vilnių, susitikome su ekspertais, atsakėme į jų klausimus. Po to ekspertai vertino savivaldybių pateiktas paraiškas ir savo siūlymus pateikė kultūros ministrui“.

Kaip teigė pašnekovė, teikti paraišką pretenduoti tapti Lietuvos kultūros sostine buvo galima tik vienais pasirinktais metais – 2023, 2024 ar 2025-iais. Informacija apie savivaldybes, siekusias šio titulo, nėra viešinama. Taip pat neskelbiama, kiek buvo pretendentų.

Jau paskelbta, kad 2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą įsakymu patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.

Ministro teigimu, siekta, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, jog šis titulas gali padėti pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.

Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programų įgyvendinimui numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų.

Programą teiks tvirtinti Savivaldybės tarybai

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja neslėpė, jog sulaukus žinios, kad Ukmergė 2023-iais Lietuvos kultūros sostine netapo, didelio nusivylimo nebuvo: „Rengdami Lietuvos kultūros sostinės programą, atlikome didelį darbą. Jis tikrai nenueis veltui. Programą teiksime tvirtinti Savivaldybės tarybai ir sulaukę jos sprendimo numatytas priemones įgyvendinsime 2023 metais, kai bus minimas Ukmergės jubiliejus.“

Pasak L. Gerulskienės, parengtos programos esmė – GYVOJI KULTŪRA, kuri savyje apjungia praeitį ir dabartį, įvairiapusę kuriančio žmogaus veiklą, patirtį, išsaugojimo, kaupimo, sklaidos procesus. Programą sudaro keturios dalys, kaip atskiri, bet išsaugantys vienovę ir bendrybę kultūrinės raiškos segmentai: KŪNAS, IŠMINTIS, ŠIRDIS, PĖDOS. Šie žodžiai apima kultūrinę gyvastį, kuri gimsta atsinešdama kolektyvinės pasąmonės vaizdinius (per papročius, folklorą, mitus, legendas), formuojasi mokydamasi, pažindama, įgydama patirtį atranda savąjį „AŠ“, turi teisę saviraiškai, dalinasi kūrybine branda ir palieka įspaudą į miesto kultūros potencialą.

Apibendrindama programą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja pažymėjo, jog numatyta tęsti kultūrines tradicijas ir tuo pačiu įgyvendinti reikšmingų naujovių: „Sumanymų turime tikrai daug – pradedant kultūrinėmis, kraštotyrinėmis, identiteto bei kitomis veiklomis, baigiant konferencijomis, mokslinėmis laboratorijomis, forumais, diskusijomis, stovyklomis ir t. t. Tikimės, jog visa tai neliks popieriuje, bet įtraukus į veiklas verslą, ūkininkus, sporto atstovus, jaunimą, bus įgyvendinta…“

Siekis – į kultūros procesus įtraukti bendruomenę

Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine. Nuo 2008 m. tai – savarankiškas kasmetis projektas, kurio tikslas yra skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukti į kultūros procesus bendruomenę. Kultūros ministerija organizuoja konkursą kas 3 metai.

Per projekto įgyvendinimo metus sukuriama vertingų kultūros reiškinių: atsiranda nauji arba sustiprėja tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama parodų, išleidžiama knygų, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai.

Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų buvo Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai. Šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Neringa, 2022 m. – Alytus.

Ukmergė paraišką tapti Lietuvos kultūros sostine teikė ir programą ruošė 2010 m. Tuomet komisijos sprendimu šis titulas atiteko Šilutei. Nepaisant to, dalį programos pavyko realizuoti, kai kurie renginiai tęsiami ir jau tapo tradiciniai.

Mus remia: