Himno giedojimas liepos 6-ąją.

„Ukmergės krašto atradimai“, Kultūra, Naujausi

Nors artėja uždarymo šventė, renginiai Deltuvoje nesibaigia

Daiva STIMBURIENĖ

Projekto „Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ koordinatorė

2019-aisiais atšventę Deltuvos žemių vardo paminėjimo 800 metų jubiliejų, šiuos metus pasitikome dar vienu ypatingu įvykiu – Deltuva tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos seniūnų asociacijos. Džiaugsmą trumpam pakeitė nerimas. Tačiau visada džiugu, kai esi ne vienas. Mūsų mažosios kultūros sostinės partneriais tapo Deltuvos seniūnija, rajono savivaldybė, Kultūros centras, Deltuvos pagrindinė mokykla, Vlado Šlaito viešoji biblioteka, Atkočių ir Leonpolio kaimų bendruomenės.

Nors pandemija ir sujaukė mūsų planus, tačiau tapo dideliu impulsu ir dar didesne galimybe atrasti bei puoselėti senas, kurti naujas tradicijas, šventes.

Metai prabėgo neįtikėtinai greitai. Tad kokia Deltuva buvo 2021 metais, švęsdama Mažosios Lietuvos kultūros sostinės šventę? O pradėjome nuo mūsų šaknų, nuo senolių tradicijų. Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, pasipuošėme savo namų langus karpytomis popierinėmis užuolaidėlėmis. Ar dar pamenate jas, kabančias mūsų tėvų ir senelių namuose? Užuolaidėles mielai karpė deltuviškės, prie projekto „Karpinių instaliacija Nepriklausomybei“ prisijungė ir mūsų partneriai – Atkočių ir Leonpolio kaimų bendruomenės bei Vlado Šlaito viešoji biblioteka, jos kaimo padaliniai ir visai iki tol nepažinti žmonės. Ukmergės nestacionarių paslaugų centro Dienos socialinės globos institucijoje skyriaus lankytojai ir darbuotojai, norėdami paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, taip pat jungėsi prie akcijos ,,Karpinių instaliacija Nepriklausomybei“ ir savo įstaigos langus papuošė įspūdingais karpiniais. Karpymo „virusą“ paskleidėme ir kitose Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse. Prie projekto prisijungė Valkininkai (Varėnos r.), Tiltagaliai (Panevėžio r.), Krakės (Kėdainių r.), Nevarėnai (Telšių r.), Barstyčių kaimų bendruomenė (Skuodo r.). Vėliau vyko didžiulis, net 235 dalyvių sulaukęs, respublikinis, tiesa, nuotolinis, tautinių instrumentų solistų – atlikėjų pjesės konkursas „Tautiniai atspindžiai“.

Balandžio mėnesį Deltuvoje atidaryta respublikinė paroda „Sodų sakmės“. Tai – Vilniaus etninės kultūros centro dovana ne tik Deltuvai – Mažajai Lietuvos kultūros sostinei 2021, bet ir visiems ukmergiškiams. Deltuvos kultūros namuose buvo eksponuojami 67 šiaudiniai sodai, kuriuos pateikė 24 rišėjai iš įvairių Lietuvos regionų. Parodos tikslas – parodyti šių kūrinių grožį, sakralumą, rišėjų išmonę bei kruopštumą bei įkvėpti, padrąsinti daugiau žmonių prisiliesti prie sodų rišimo tradicijos. Dėkojame tautodailininkams, padovanojusiems mums šį įspūdingą reginį. Džiaugiamės, kad į sodų rišėjų būrį įsiliejo vidiškietė Janė Giedraitienė. Savo pirmąjį surištą sodą mums dovanojo deltuviškė Rasa Laskauskienė.

Visa tai vyko neįprastomis pandemijos sąlygomis. Atėjo vasara ir tada plačiau atvėrėme vartus gyvam bendravimui, jaukiems susitikimams su draugais, bičiuliais. Atrasti Deltuvą kvietėme ir visus, dar čia nebuvusius. Nėrėme giliai visi kartu į kultūros ir meno sūkurį! Siekdami įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus, teikėme įvairius projektus mūsų sumanymams išpildyti.

Į Mažosios Lietuvos kultūros sostinės gyvai surengtą atidarymo šventę sugužėjo būrys svečių bei vietos gyventojų. Susirinkusieji klausėsi operos solisto Egidijaus Bavikino ir pučiamųjų orkestro „Brass Bravo“ koncerto. Dalyvius sveikino Seimo narys Juozas Varžgalys, rajono meras Rolandas Janickas, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius, miestelio bendruomenės pirmininkė Dalė Gvozdienė. Patrankos salvę deltuviškiams dovanojo Ukmergės karo istorijos klubo „I-asis LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ nariai.

Deltuvoje kuriasi jaunos šeimos, todėl didelį dėmesį skyrėme vaikų ir jaunimo užimtumui. Birželio mėnesį vyko Šeimų netradicinio sporto šventė, skirta aktyvaus poilsio, sveikatingumo veiklų vykdymui. Šventės dalyviai varžėsi komandos nario nešimo, bėgimo su klumpėmis, smiginio, baudų metimo, važiavimo paspirtuku bei dviračiu ir kitose linksmose rungtyse. Su Balione Li lankstėme balionus, rišome skudurines lėlytes. Savanorė Nerija vedė Zumbos treniruotes. Šventę užbaigėme nuotaikingu Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro lėlių teatro spektakliu „Šuniškos istorijos“ (rež. Nijolė Čirūnienė).

Tautinis kostiumas – vienas iš krašto kultūros ženklų, kurį sukūrė pati tauta. Dažnai susiduriame su problema, kaip skatinti jaunimą, kad jis norėtų puoštis tautiniu kostiumu, jį dėvėtų ne tik valstybės, bendruomenės, bet ir asmeninių švenčių metu. Reikia „užsiauginti“ jauną žmogų, kuris jaus malonumą ir didžiuosis dėvėdamas tautinį kostiumą. Todėl šį poreikį reikėtų diegti nuo mažų dienų. Siekdami šių tikslų ir organizavome etno stovyklą vaikams „Mano tautinė lėlė – skudurinė Onutė“, kurios metu su tautiniu kostiumu vaikus supažindinome per žaidimą. Informacija geriau suvokiama, kai vaikas kartu piešia, siuva, karpo. Kartu su mamomis ir močiutėmis vaikai pasigamino galbūt pirmąją savo skudurinę lėlytę, kurią aprengė tautiniais drabužėliais.

Liepos mėnesį organizavome perkusinių instrumentų užsiėmimų stovyklą, skirtą vaikams ir jaunimui. Kartu su perkusininku Gediminu Mačiulskiu pasinėrėme į Afrikos būgnų pasaulį. Vėliau surengėme bendrą jaunimo ir profesionalių muzikantų pasirodymą. Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – gėrėjomės Ukmergės gėlininkų draugijos ir deltuviškių vasaros žiedų dovanota paroda „Karalių gėlė – lelija“, giedojome Tautišką giesmę bei klausėmės merginų svingo grupės „The Ditties“ bei pianisto Dmitrij Golovanov gyvo garso koncerto.

Perkusinio muzikavimo užsiėmimai.

Kartu su kultūros darbuotojais nuosekliai stengėmės pasitelkti miestelio istoriją kultūriniams renginiams ir projektams. Siekėme kurti patrauklios, kultūriškai išprususios ir dvasiškai stiprios bendruomenės įvaizdį, ieškojome naujų iniciatyvų bei idėjų. Tad kartu su profesionaliu gidu, istorijos profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi keliavome po istorines Deltuvos žemes. Liepos viduryje vyko ir tradicinis Gyvosios istorijos festivalis.

1885 metais Deltuvoje prie Tiškevičiaus dvaro veikusiuose bitininkystės kursuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė. Čia išmokusi bitininkystės amato, į lietuvių literatūrą ir visuomeninį gyvenimą ji išėjo pasivadinusi Bitės slapyvardžiu. Siekdami įprasminti šį istorinį faktą, Deltuvos kultūros namuose organizavome literatūrinį vakarą ir edukacinio filmo „Prakalbome. Amerika pirtyje“ pristatymą, skirtą G. Petkevičaitei-Bitei. Aktorė Eleonora Koriznaitė, filme įkūnijusi G. Petkevičaitę-Bitę, pasakojo apie šios iškilios moters gyvenimą, jos prasmingus darbus bei pirmojo lietuviško spektaklio kūrimą.

Literatūrinio vakaro, skirto G. Petkevičaitei-Bitei, dalyviai.

Pasirinkome mažam miesteliui nelengvą, gal net rizikingą kultūros sostinės prioritetą – profesionalaus meno sklaidą. Tad čia didelės paramos sulaukėme iš rajono savivaldybės, kuri kofinansavo mūsų projektą ir Deltuvoje šiais metais įvyko pirmasis, tačiau, tikimės, ne paskutinis profesionalios muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis Deltuvoje“. Visus rugpjūčio penktadienio vakarus miestelyje skambėjo profesionali muzika, klausėmės puikių atlikėjų. Festivalį pradėjome pramoginės retro muzikos koncertu, kuriame skambėjo tango, fokstrotai, valsai, neapolietiškos dainos, miuziklų, kino filmų bei populiarios užsienio ir lietuvių kompozitorių lengvosios melodijos-šlageriai, duetai, trio, dainų popuri. Juos atliko solistai Gintarė Skeirytė, Kęstutis Alčiauskis, Dainius Puišys bei instrumentinis trio: Povilas Jaraminas (fortepijonas), Jaroslavas Cechanovičius (gitara), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas). Žolinės išvakarėse Deltuvos švč. Trejybės bažnyčioje vyko sakralinės muzikos valanda su operos solistais Edmundu Seiliumi ir Sandra Lebrikaite bei Kauno kameriniu orkestru (dirigentas Jonas Janulevičius). Vėliau prisijungė ir deltuviškių pamėgtas operos solistas Liudas Mikalauskas. Festivalio baigiamajame koncerte klausėmės Eugenijaus Chrebtovo ir ritmo grupės meilės kupinos muzikinės programos „Kai žodžių nebėra…“ Visi koncertai sulaukė didžiulio klausytojų būrio. Tad manome, kad esame ne tik pasirengę organizuoti tokią muzikos šventę, bet ir verti ją turėti Deltuvoje.

Sakralinė valanda su E. Seiliumi, S, Lebrikaite ir Kauno kameriniu orkestru.

Stengėmės apglėbti kuo daugiau profesionalaus meno gijų. Šalia to vyko ir pasidainavimai su folkloro kolektyvu „Kupolė“ (Kaunas), susitikimai ir kryždirbio, Aukso vainiko laimėtojo tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda „Juodojo ąžuolo fantazijos“, kraštiečio profesoriaus, mūsų bičiulio Alberto Gursko dovanoti kaligrafijos tekstai Lietuvai bei gimtajai Deltuvai. Rugpjūčio mėnesį į naujo numerio pristatymą taip pat pakvietė ir Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ kūrėjai.

Deltuvos parapijos tradicijos nulėmė, kad didžiausia miestelio šventė yra Žolinės. Jai ruošiamasi beveik visus metus, tad ji pasižymi didelių ir mažų renginių, įvykių gausa, jaukiu bendruomenės pasibuvimu, linksmybėmis. Išskirtinis šios šventės paprotys – atsinešti į bažnyčią pašventinti puokštę, kurioje – visas metų derlius. Mes nutarėme surengti visų penkių Lietuvos etnografinių regionų žolynų kilimų rišimo plenerą „Žolynų užkalbėjimai“. Dėl to patys važiavome į įvairias šalies vietas, rinkome žolynus, juos atsigabenome. Plenero metu, kuris vyko prieš Žolines beveik visą savaitę, Kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorės, darbščiųjų rankų būrelio „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“ vadovės R. Laskauskienės ir dvylikos deltuviškių moterų rūpesčiu surinktos žolelės „suaustos“ į įvairiaspalvius, kiekvienam regionui būdingus augalinius kilimus. Vėliau šie kūriniai papuošė Kraštiečių šventę, kurioje kasmet dalyvauja esami ir buvę deltuviškiai, trumpam sugrįžę į tėviškę. Juk Žolinė – ir tradiciškai giminės susitikimas. Šventės metu pagerbti Deltuvos vardą garsinę esami, buvę deltuviškiai, vyko tradicinių amatų mugė, kurios metu mokėmės pinti juostas, liejome žvakes, dalyvavome žolynų kilimų rišimo bei šakočio kepimo edukacijose, profesionalaus fotografo Dainiaus Vyto fotosesijoje. Vėliau klausėmės mūsų bičiulių – folkloro grupės „Ratilai“ melodijų, o vakare visi linksminomės pop grupės „16 Hz“ koncerte.

Neseniai svečiavomės Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose Vilniuje, kur pristatėme Deltuvą – Mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2021. Susitikime kraštietis kaligrafas prof. A. Gurskas ir jo mokinys tapytojas, kaligrafas Leo Ray (Izraelis) anonsavo knygą „Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ ir kaligrafijos darbų parodą. Deltuvos miestelį aplankyti kvietė seniūnas G. Radzevičius, apie kultūros tradicijas ir vykusius renginius pasakojo projekto koordinatorė, šių eilučių autorė, muzikavo Ukmergės meno mokyklos moksleivė deltuviškė Rusnė Radzevičiūtė (smuikas) ir mokytoja Daina Kriaučiūnienė (fortepijonas). Už šį susitikimą esame dėkingi Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorei Liucijai Stulgienei ir programų vadovei Genovaitei Šaltenienei.

Lietuvos muzikų rėmimo fonde, Stasio Vainiūno namuose.

Nors spalio pabaigoje jau planuojame kultūros sostinės uždarymo šventę, mūsų renginiai tikrai nesibaigia! Kartu su projekto partneriais dar dalyvausime dviračių žygyje po Deltuvos apylinkes, organizuosime gerumo akciją stokojantiems, lankysime kitas mažąsias kultūros sostines.

Ir pagaliau ateis žiema, tikėkimės, tikra! Jūsų visų prie žaliaskarės eglės lauksime kalėdiniame miestelyje, kur liesime žvakes, gaminsime gerumo angelus, velsime šiltus žaisliukus, seksime pasakas, dekoruosime meduolius ir vaišinsimės kvapnia kakava. Metai prabėgs, o atsibudę 2022 metų sausio 1-osios rytą visi vienu balsu norėsime sušukti: PAKARTOT, PAKARTOT, PAKARTOT!

Organizuodami kultūros sostinės renginius, sulaukėme ir mūsų bičiulių palaikymo bei paramos. Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus pučiamųjų orkestras (vad. Ričardas Kamarauskas), mokytojai ir ugdytiniai mielai reprezentuodavo Deltuvą įvairiuose prisistatymuose; renginių įgarsinimu, jų viešinimu rūpinosi Ukmergės kultūros centras, ūkines problemas sprendė seniūnija. Deltuvos pagrindinės mokyklos stadione rengėme sporto varžybas. Džiaugėmės gausia savanorių komanda. Įgyvendindami projektus, didžiulės pagalbos sulaukėme iš rajono Vietos veiklos grupės ir Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos. Visiems jiems esame dėkingi.

 Dėkojame mūsų projekto rėmėjams – Ukmergės rajono savivaldybei, UAB „Agrokoncernas“, Ukmergės vartotojų kooperatyvui. Dalinį finansavimą projekto „Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ įgyvendinimui skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Ačiū visiems, kurie išgirdo mūsų kvietimą ir tapo projekto „Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ dalimi!

Šeimų netradicinio sporto šventė.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas