Ką, esant stipriam snygiui, reikia žinoti

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje gausu sniego. Pasitaiko atvejų, kai kelininkai laiku nespėja nuvalyti kelių, šaligatvių, dviračių takų. Norėdami išvengti traumų, prie valymo darbų raginami prisidėti ir patys gyventojai. Tereikia žinoti, kaip ir kokias medžiagas naudodami galime pasiekti matomų rezultatų.

Kaip dažnai barstomi ir valomi pėsčiųjų takai?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, pėsčiųjų takų priežiūra žiemą Lietuvoje priklauso nuo to, kur tie takai yra: urbanizuotoje teritorijoje ar už jos. Keliuose pėsčiųjų takai žiemą prižiūrimi nuo 9 iki 16 val. Atsiradus itin slidžiai dangai, pavyzdžiui, po lijundros arba ant dangos susiformavus šlapiam ledo sluoksniui, slidumas turi būti pašalintas per 12 val. Valant sniegą, ledą, rekomenduojama naudoti smulkų žvirgždą arba akmens skaldelę.

Miestuose priežiūros reagavimo laikas ir normatyvai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste pėsčiųjų takų danga susidarius plikledžiui turi būti pabarstyta ir pašalintas slidumas ne ilgiau kaip per 2 val. intensyviausiuose pėsčiųjų takuose, per 4 val. – mažesnio intensyvumo.

„Rekomenduojama miestų zonose pėsčiųjų takus prižiūrėti visiškai nuvalant ir ištirpdant sniegą bei ledą. Tokiu būdu būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių judumui draugiškomis aplinkai sąlygomis. Rekomenduojamos medžiagos pėsčiųjų takų barstymui – druska, 0,25/4 arba 2/5 mm fr. žvirgždo (skaldelės) mišinys, su druskomis arba be jų“, – sako A. Vaitkus.

Kaip tinkamai valyti sniegą daugiabučių kiemuose?

Šaligatviai kiemuose gali būti barstomi druska, smėliu ir smulkiu žvyru su druskomis arba be jų. Visų pirma, būtina pašalinti sniegą jį nukasant nuo šaligatvių. Tikslinga numatyti sniego sandėliavimo vietas. Dažnai daroma klaida, kuomet kiemuose sniegas nepašalinamas nuo šaligatvio, tik barstoma smėliu. Tokiu būdu, atlydžio metu ar pakartotinai sningant, šaligatvių danga tampa labai slidi, nelygi ir pavojinga.

Anot VGTU eksperto, šaligatvius kiemuose rekomenduojama valyti ne mažesniu kaip 0,8 m pločiu, kad žmonės galėtų saugiai pasiekti autobusų stoteles, kitus svarbius punktus. Kai baigia snigti, šaligatvių dangą reikėtų nuvalyti visu pločiu.

Didesnis dėmesys dviračių takams

Plečiantis dviračių takų tinklui ir atsiradus vis daugiau žmonių, kurie jais naudojasi visus metus, atsirado poreikis keisti dviračių takų priežiūros reikalavimus. Kaip ir pėsčiųjų takai, taip ir dviračių takai prižiūrimi, atsižvelgiant į tai, kur jie yra – užmiestyje ar mieste ir kokio reikšmingumo. Dviračių takams užmiestyje taikomi tie patys normatyvai, kaip ir pėsčiųjų takams.

Sniegą tirpdančių medžiagų poveikis aplinkai

Pasak VGTU eksperto, druskos poveikis betono tiltams ir viadukams, pralaidoms, pamatams yra neigiamas. Visi pamatai turi būti su hidroizoliacija arba atsparūs vandens ir druskų poveikiui. Plieninėms konstrukcijoms, automobilio kėbului, kitoms plieno detalėms neigiamą korozijos poveikį sukelia sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje.

Pagal masę, 1 proc. natrio chlorido tirpalas, kuriame yra sulfatų, plieno koroziją pagreitina iki 6 kartų, lyginant su 3,5 proc. pagal masę natrio chlorido tirpalu be sulfatų. Į tai atsižvelgiant, turėtų būti ribojamas sulfatų kiekis žiemos priežiūros druskose.

Natrio chloridas daro neigiamą poveikį aplinkai. Augmenijai žalingas poveikis didžiausias šalikelių ir šaligatvių zonose. Tolstant nuo važiuojamosios dalies šis poveikis ženkliai mažėja ir galiausiai už 12 metrų yra nereikšmingas.

„Miestuose didelė dalis dangų priežiūrai naudojamų druskų patenka į paviršinius gėlo vandens telkinius, upes ir ežerus. Druskos, patekusios į vandens telkinius, galimai turi neigiamą poveikį smulkiausiems gyviams – mikro bestuburiams – žemiausiai mitybos grandinės daliai gėlame vandenyje. Todėl būtina nuolatos tobulinti priežiūros žiemą technologijas, ledą tirpdančias medžiagas ir jų išbėrimo normą“ , – teigia Kelių tyrimų instituto direktorius.

„G. ž.“ inform.