Senasis Ukmergės herbas.

„Ukmergės krašto atradimai“, Kultūra

Heraldinis atributas – herbas

Valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose, yra herbas. Jie kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.

Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. Ukmergei patvirtino Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, o pakartotinai – 1992 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis savo dekretu.

Herbo simbolika – sudėtinga, atspindi tuometinę politinę situaciją. Iš griuvėsių kylantis namas – per reformas pradedantis atgyti miestas. Knyga – miestui suteiktos laisvės. Raudonas veršis – Poniatovskių giminės simbolis. Raudona rožė, veikiausiai, susijusi su tuometinio miesto vaito Juozapo Kučevskio heraldika. Širdis – Dievo meilė, džiaugsmas, gavus miesto teises.

Legenda, atėjusi iš kovų su kryžiuočiais laikų, aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie Aukmergę – aukos mergą, ilgainiui virtusia Ukmerge.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas