Ieva DEVIATNIKOVAITĖ
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė
„Manoma, kad Ukmergės miestas įkurtas net X šimtmetyj.
Senovėje tai buvo lietuvių apgyventa vietovė su pilim, kurios piliakalnis iki šiol yra likęs senesnės miesto dalies viduryje.“
(V. Ruša, 1939 m.)
Atlikdama tarpukario Lietuvos teisės tyrinėjimus, ieškodama medžiagos, netikėtai Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje „atradau“ nedidelės apimties (25 psl.) Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto studento, Ukmergės teismo antstolio, Ukmergės II apylinkės teismo teisėjo Vinco Rušos 1939 m. parašytą diplominį darbą tema „Ukmergės miesto savivaldybės įsikūrimas“. Darbas sudomino dėl to, kad kažkas taip detaliai aprašė miesto, kuriame gimiau, istoriją ir, aišku, dėl jame minimų mažai girdėtų faktų. Prisipažinsiu, duomenys, kuriuos pateikia tarpukario Lietuvos teisininkas, nėra pakiliai nuteikiantys, atvirkščiai – atskleidžiantys mūsų miesto ir apskritai mūsų krašto sudėtingą istoriją ir likimą.
V. Ruša aprašė Ukmergės miesto savivaldybės kūrimosi aplinkybes, eigą 1918–1919 metais. Tačiau keletą eilučių autorius skyrė ir senajai miesto istorijai.
Laikotarpis iki 1918 metų
Darbo chronologinės ribos yra pakankamai plačios – apžvelgiama miesto istorija nuo X amžiaus. Studijuodamas senovės laikotarpį, diplomantas pateikė ir gerai žinomų, ir mažiau žinomų faktų. Antai jis rašė, kad 1797 m. Ukmergė buvo vadinama Vilniaus vietininkystės apskrities miestu, vėliau – Lietuvos gubernijos miestu, o 1842 m. – Kauno gubernijos apskrities miestu. XIX amžiuje, pasak teisininko, Ukmergė buvo „gyvas prekybinis miestas“, nes per ją ėjo tuo metu vienas reikšmingiausių susisiekimo kelių – Petrapilio–Varšuvos plentas. Tačiau, kaip buvo pastebėta, Ukmergės prekybai pakenkė geležinkelio nutiesimas Liepoja–Romnai, nes atsirado patogesnis susisiekimas su Daugpiliu ir Vilniumi.
Carinės Rusijos laikotarpiu miestas buvo valdomas 1870 m. priimtais Miestų įstatais („Городовое положение“), kurie nebuvo panaikinti per visą tarpukario laikotarpį.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad 1873 m. Ukmergėje gyveno 11 110 žmonių, 1889 m. – 16 559, 1913 m. – 15 153.
Iki Pirmojo pasaulinio karo miesto pajamas daugiausia sudarė žemės ir miškų nuoma ūkininkams.
1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Ukmergę. Carinės Rusijos valdžia spėjo paimti turtą, taip pat ir miesto archyvą. Gyventojų buvo likę apie penkis tūkstančius (1/3).
Iki 1918 m. miestas buvo valdomas karinės valdžios, karo komendantų, valdyme nedalyvaujant vietiniams gyventojams: „Miestas merdėjo, nes jokios prekybos nebuvo dėl vokiečių įvestos rekvizicijų tvarkos“.
Pirmosios miesto tarybos
V. Ruša pastebėjo, kad Ukmergės miesto savivaldybė ėmė kurtis dar nepriėmus savivaldybių įstatymo, nes šis buvo patvirtintas tik 1919 m. spalio mėnesį. Apžvelkime, kaip steigimosi ar kūrimosi procesas vyko.
Pasigirdus apie tai, kad Pirmasis pasaulinis karas baigiasi, 1918 m. lapkričio 11 d. Ukmergėje susiformavo iniciatorių grupė, kuri išrinko laikinąjį komitetą. Jo pagrindinė užduotis buvo sudaryti miesto savivaldybę, perimant iš karinės valdžios vietos ūkį. Tačiau vokiečių valdžia nepripažino šio komiteto ir neperdavė miesto ūkio. 1919 m. sausį (autoriaus patikslinta, kad sausio 2 d.) vokiečių kariškiai pasitraukė. Tuo metu pradėjo veikti naujoji Ukmergės miesto savivaldybė.
Savivaldybė perėmė vokiečių statytą elektros stotį, kurios vertė buvo įkainota 136 tūkstančiais markių, taip pat iš vokiečių buvo nupirkta per tris tūkstančius kilogramų grūdų miesto gyventojams. Iš Vyriausybės pasiskolinta 50 tūkstančių markių ir „suorganizuota milicija“, „sutvarkyta ligoninė“ (skola niekada nebuvo grąžinta, ji ilgainiui nurašyta). Miesto valdybą sudarė Stasys Rutkauskas, Slonimskas, Boleslovas Dirmantas.
1919 m. sausio 12 d. Ukmergė ir vėl buvo užimta. Šįkart – Rusijos bolševikų, kurie paleido ką tik suformuotą valdybą. Ši valdžia laikėsi iki 1919 m. gegužės. Pasak V. Rušos, 1919 m. gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė, padedama vokiečių, išstūmė bolševikus iš miesto.
Trijų tautybių atstovai
1919 m. gegužės mėnesį išstūmus bolševikus iš Ukmergės, buvo sudaryta miesto taryba. Jai priklausė 30 narių – dešimt lietuvių, dešimt lenkų ir dešimt žydų tautybės asmenų. Šie kandidatai išrinkti atitinkamos tautybės gyventojų sušauktuose susirinkimuose. 1919 m. gegužės 11 d. įvyko pirmasis Tarybos susirinkimas. Štai kaip buvo apibūdinta tuometinė miesto padėtis: „<…> miestas daug nukentėjo: daug namų sunaikinta, prekyba ir smulki pramonė suardytos, miesto maisto sandėliai išgrobti. Be to, vokiečiai, kurie kartu su Lietuvos kariuomene vėl atėjo miestan ir įsisteigė savo komendantūrą, užėmė elektros stotį ir pradėjo ją eksploatuoti savo naudai, nes sakė, kad iš miesto negavo priklausančio jiems už stotį išpirkimo mokesčio.“
Po truputį ir toliau buvo formuojami vietos savivaldybės organai. Sudaryta miesto valdyba, kuri būdavo vadinama magistratu, į kurią įėjo burmistras (M. Šurna) ir du tautinių mažumų atstovai (lenkų ir žydų tautybės).
Miesto taryba siekė sunorminti savo veiklą ir apsisprendė, kad tarybos posėdžiai bus šaukiami burmistro arba 1/3 tarybos narių reikalavimu, kad tarybos protokolai bus rašomi tik lietuvių kalba, tačiau nariams, kurie nesupranta lietuvių kalbos, jie bus verčiami, taip pat apsispręsta, jog skelbimai turi būti rašomi visomis krašte vartojamomis kalbomis.
Kadangi vis dar nebuvo priimtas Savivaldybių įstatymas ir nebuvo taisyklių, numatančių, kaip vietos valdžiai elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis, į Kauną būdavo siunčiami delegatai, kurie referuodavo centrinės valdžios nuomonę įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl burmistro kompetencijos, santykių su vokiečių komendantūra, pašto steigimo, miesto ženklo formos ir pan. Dėl Ukmergės miesto herbo buvo kreiptasi į Archeologijos komisiją, kurios buvo prašoma „nurodyti formą Ukmergės miesto herbo, kuri reikalinga dėl padarymo miesto valdybos atspaudos“.
Teismai
Kadangi Lietuva neseniai buvo paskelbusi nepriklausomybę, mieste dar nebuvo įsteigtų teismų. Teisėjo pareigas ėjo burmistras, kurio funkcijos miesto tarybos protokole suformuluotos taip: „spręsti visokius skubius reikalus ir rišti įvairius nesusipratimus“. Taikos teisėjas Ukmergėje paskirtas 1919 m. gegužę. Iki to laiko burmistras buvo išnagrinėjęs tris dešimtis bylų. Daugiausia jų – dėl savavališkai apsigyvenusių asmenų namuose, kuriuos buvo palikę jų savininkai, grįžę iš Rusijos. Taip pat burmistras sprendė ginčus dėl Ukmergės apskrityje esančio turto. V. Rušos pastebėjimu, spręsdamas ginčus burmistras nesirėmė jokiais įstatymais, o vadovavosi sąžine.
Paskirtasis taikos teisėjas iš naujo sprendė burmistro išnagrinėtas bylas.
Kova dėl elektros stoties
Vokiečiai, pastatę elektros stotį, Ukmergės miesto reikalavo ją išpirkti, antraip, planavo išvežti visus įrenginius. Miesto taryba viename iš posėdžių apsisprendė „protestuoti prieš užėmimą vokiečių valdžia elektriškos stoties ir pareikalauti iš vokiečių komendantūros laike trijų dienų atiduoti stotį miestui“. Burmistras rėmėsi 1919 m. sausio 15 d. Ministro Pirmininko priimtu įsakymu, kuriuo buvo uždrausta pirkti iš vokiečių kareivių ir atskirų valdininkų maisto ir pašaro produktus, kurą, gyvą ir negyvą inventorių, trobesius ir kitokį turtą. Tačiau tokio miesto savivaldybės reikalavimo vokiečių kariai nepatenkino. Visos šios derybos truko maždaug pusmetį, kol vokiečių kariai buvo priversti palikti miestą.
Karo pasekmės, kariniai daliniai
V. Ruša pastebėjo, kad „Karo laikas ir fronto artumas uždėjo naujai besikuriančiai miesto savivaldybei daug specifinių užduočių“, kurios trukdė imtis miesto valdymo. Mieste buvo likę nemažai kariuomenės dalinių, kariai gyveno mokyklose, kurias paskui reikėjo remontuoti (pavyzdžiui, buvusius miesto gimnazijos rūmus), jiems leista gyventi viešbučiuose be jokio mokesčio. Viešbučių savininkams turėjo sumokėti savivaldybė. Centrinė valdžia reikalavo pristatyti įvairių produktų, arklių ir kitko kariuomenei. Kartais, kaip tvirtina V. Ruša, šie reikalavimai buvo nepakeliami miestui. Buvo sudarytas rekvizicijų fondas, nustatyti specialūs mokesčiai ir pareigos gyventojams, kad šie reikalavimai būtų patenkinti.
Maisto klausimas
Maisto arba gyventojų maitinimo klausimas savivaldybės protokoluose buvo vadinamas aprovizacija. Nuo 1915 m. mieste nebuvo laisvos javų ir duonos prekybos. Vokiečių valdžia visus produktus iš gyventojų rekvizuodavo, palikdama tik tiek, kiek prireikdavo prasimaitinti. Taigi, ūkininkai produktų į miestą neveždavo. Gyventojams pagal korteles būdavo dalinama „labai prasta duona (iš įvairių ersatcų)“.
Bolševikų kariuomenei įžengus į miestą, padėtis nepasikeitė. Ūkininkai ir toliau neveždavo grūdų. Taigi miesto taryba pirmuosiuose posėdžiuose nusprendė nustatyti gyventojų skaičių, išrinkti aprovizacijos komisiją. Tačiau vis tiek grūdus ūkininkai veždavo link fronto linijų, todėl mieste buvo jaučiamas nuolatinis duonos stygius. Taigi, apsispręsta kreiptis į centrinę valdžią, kad ši padėtų kontroliuoti grūdų išvežimą iš miesto. Miesto taryba netgi siūlė sulaikiusiems vežimus su duonos gaminiais skirti premijas.
Savivaldybė sudarė projektą, pagal kurį būtų uždrausta duonos produktų gamyba privačiose kepyklose, įsteigiant miesto kepyklą ir taip mažinant duonos produktų kainą. Tačiau šiam projektui tąkart nebuvo lemta būti įgyvendintam, nes vietos valdžiai trūko lėšų, reikalingos įrangos.
Nors savivaldybė prekybos duonos gaminiais neperėmė, tačiau kurį laiką reguliavo šių gaminių kainas, kadangi, pasak V. Rušos, apie 1920 metus buvo įsteigta miesto duonos gaminių kepykla.
Sentikių cerkvė prie Šventosios.
Miesto finansai
Miesto savivaldybė 1919 m. buvo nustačiusi, kad miestas pajamas gaus iš priklausančio nekilnojamojo turto, rinkos ir ligoninių rinkliavos, prekybos ir pramonės dokumentų mokesčių, elektros stoties, leidimų išvežti prekes, malūno kortelių, registracijos ir pan.
Ligoninės mokestis buvo skirtas kiekvienam, sulaukusiam 16 metų, siekiant išlaikyti gydymo įstaigas mieste.
Miesto išlaidas sudarydavo savivaldybės išlaikymas, nekilnojamojo turto, pradžios mokyklos išlaikymas, viešbučių savininkams atlyginimas už karių apnakvindinimą, ugniagesių, ligoninės, elektros stoties išlaikymas, gatvių, šulinių, aikščių, tiltų, kelių, šaligatvių priežiūra.
Švietimas
Reikia suprasti, kad karo metu jokio švietimo nebuvo, nes mokyklose gyveno kariai. Siekta atgauti patalpas ir, be jau veikusių mokyklų, mokiusių vaikus lietuvių ir žydų kalbomis, buvo įsteigtos mokyklos, kuriose dėstyta lenkų ir rusų kalbomis.
Miesto švara, sanitarija ir higiena
Švaros, higienos klausimas buvo opus. Pasak V. Rušos, butų stoka sudarė prielaidas plisti epideminėms ligoms. Mieste plito kruvinoji dizenterija. Viename pirmųjų savo posėdžių miesto taryba išrinko sanitarijos komisiją ir pareikalavo per savaitę nustatyti higienos taisykles. Taip atsirado uogų ir vaisių prekybą reglamentuojančios taisyklės, pirmą kartą rūpintasi įsteigti asenizacijos gurguolę, įvesti veterinarinę priežiūrą parduodamiems mėsos produktams.
Socialiniai klausimai
Nedarbui mažinti buvo įsteigta darbo birža. Ji nustatė tikslų bedarbių ir darbininkų, ieškančių darbo, skaičių.
Taip pat apsispręsta ligoninėje, paliktoje dar vokiečių karių, gydyti asmenis, neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį.
Miesto įmonės
V. Ruša mini tokias aprašomu laikotarpiu valdomas miesto įmones: jau minėtą straipsnyje elektros stotį, savivaldybės įsteigtą lentpjūvę, skerdyklą.
Pabaigai
Pirmoji miesto taryba veikė iki 1920 m. vasario 26 d. Paskui darbą pradėjo kita taryba, išrinkta jau pagal neseniai įsigaliojusį Savivaldybių įstatymą.
Ši trumpa vieno nedidelio miesto istorija atskleidžia ne tik šio miesto valdžios steigimosi raidą, bet ir visos Lietuvos, neseniai paskelbusios nepriklausomybę, jaunos valstybės steigimosi istoriją. Pasak V. Rušos: „<…> iš kitos pusės žmonės buvo pasiilgę savo valdžios, savivaldos, per daug jau žmonės buvo nuvarginti begalinių svetimųjų jungų ir okupacijų <…>. Štai kodėl per tokį trumpą laiką ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis buvo atlikta daug ir palyginti didelio darbo“.
Ukmergė senose fotografijose, www. facebook.com nuotraukos
Mus remia:
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
Onkologinius ligonius vienijanti UOLA skatina bendrauti
2024/12/02
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Posėdyje prisiekė nauji Savivaldybės tarybos nariai
2024/12/01
Komentarų (3)
Aktualijos, Naujausi, Žmonės
Visuomenės sveikatos biuras turi naują vadovę
2024/11/26
Komentarų (1)
Aktualijos, Naujausi
Artėjantys žiemos mėnesiai – tragiškiausi pėstiesiems
2024/11/26
Komentarų (0)
Aktualijos
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus
2024/11/23
Komentarų (0)
Aktualijos
Kirsti medžius bus sudėtingiau
2024/11/23
Komentarų (2)
Prasideda adventas ir Carito žvakelių „Gerumas mus vienija“ iniciatyva
2024/12/01
Komentarų (0)
„Lidl“ ir toliau plečiasi: pradeda rinkti komandas naujoms parduotuvėms Kaune
2024/11/29
Komentarų (0)
Žemdirbių šventėje pagerbti rajono ūkininkai
2024/11/29
Komentarų (3)
Ukmergėje vyko civilinės saugos seminaras
2024/11/25
Komentarų (0)
„Baltas angelas” globos mažąjį Rikardą
2024/11/25
Komentarų (2)
Nuo gruodžio laukia Kelių eismo taisyklių pokyčiai
2024/11/23
Komentarų (4)
Apdovanoti ekologinio ūkininkavimo lyderiai ir entuziastai
2024/11/22
Komentarų (3)
Vidutinis Ukmergės savivaldybėje registruotų bedarbių amžius – 45 metai
2024/11/22
Komentarų (3)
Baigiamas Dukstynos kapinių plėtros projektas
2024/11/21
Komentarų (0)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Žmonės
Susitikimas su Audrone Galvonaite
2024/12/01
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi, Žmonės
Visuomenės sveikatos biuras turi naują vadovę
2024/11/26
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Lyduokių seniūnija turi naują seniūną
2024/11/10
Komentarų (3)
Naujausi, Žmonės
Unikalios ekspedicijos dalyviai pristatys kelionės filmą
2024/11/10
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Taujėnų dvare – bendradarbiavimo ir lyderystės šventė
2024/10/22
Komentarų (1)
Žmonės
Išvyka prie jūros – tolerancijos ir bendrystės pavyzdys
2024/10/13
Komentarų (2)
Kraštiečio dovana Laičių bibliotekos skaitytojams
2024/11/20
Komentarų (0)
Atsisveikino su ilgamečiu savivaldybės darbuotoju
2024/11/16
Komentarų (0)
Žinoma mokslininkė sugrįžta į išsiilgtą tėviškę
2024/11/11
Komentarų (1)
Tarptautinės patirties sėmėsi Graikijoje
2024/10/26
Komentarų (1)
Ukmergiškiai mokėsi dronų valdymo pradmenų
2024/10/25
Komentarų (4)
Susitiko su nauja filialo vadove
2024/10/22
Komentarų (2)
Socialinėms darbuotojoms – ministro padėkos
2024/10/08
Komentarų (2)
Pagerbti rajono senjorai
2024/10/07
Komentarų (3)
Taujėnuose darbą pradėjo naujas seniūnas
2024/10/05
Komentarų (3)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Namų modernizacija: naujausios interjero ir eksterjero tendencijos
2024/11/29
Komentarų (0)
Įvairūs
Facebook reklamos privalumai verslui: kodėl verta investuoti?
2024/11/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Kokie yra pagrindiniai pavojingų krovinių gabenimo reikalavimai?
2024/11/26
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip pasirinkti profesionalią pagalbą kuro akcizo grąžinimui?
2024/11/26
Komentarų (0)
Įvairūs
LISE CHARMEL apatinis trikotažas: dydis neturi įtakos siekiui kurti grožį
2024/11/15
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip lazerinis pjovimas užtikrina puikų rezultatą su įvairiomis metalo rūšimis?
2024/11/12
Komentarų (0)
Sienų dažymas ir atlikimo technikos
2024/11/27
Komentarų (0)
Naudoti automobiliai su garantija: kokios detalės dažniausiai įtraukiamos
2024/11/27
Komentarų (0)
LED žibintai žemės ūkyje – pasirinkimas ar būtinybė?
2024/11/27
Komentarų (0)
Sporto įranga krepšiniui ir koviniam sportui – viskas nuo a ik z
2024/11/22
Komentarų (0)
Į ką atkreipti dėmesį renkantis transmisinę alyvą sunkvežimiui?
2024/11/22
Komentarų (0)
Kaip pagerinti atsargų apyvartumo rodiklį naudojant modernias valdymo sistemas?
2024/11/19
Komentarų (0)
Išsamus darbo pasiūlymo vertinimas – daugiau nei vien tik atlyginimas
2024/11/11
Komentarų (0)
Spauda ant drabužių: nuo idėjos iki gamybos – kas svarbu?
2024/11/07
Komentarų (0)
Prekiaujate internete? Nepamirškite vartotojų teisių
2024/10/30
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra
Išskirtinės knygos pristatymas
2024/12/02
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Kultūra – tai mes: Senajame Nebe Knygyne – „nekarūnuotų“ ukmergiškių debiutai
2024/12/01
Komentarų (1)
Kultūra, Naujausi
Ir skiautinys paklūsta darbščioms rankoms
2024/11/23
Komentarų (0)
„Laiko atspindžiai Vilkmergės žemėje“, Kultūra
PASAKOJA UKMERGĖS KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS EKSPONATAI
2024/11/19
Komentarų (0)
Kultūra
Kviečia į parodą ir emalio edukaciją
2024/11/06
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Ukmergiškio tautodailininko sėkmė konkursinėje parodoje
2024/11/01
Komentarų (0)
Atgaiviname daugelio pamirštą amatą – kilpinėlius
2024/12/01
Komentarų (0)
Šventinis automobilių karavanas sugrįžta
2024/11/28
Komentarų (1)
Įteikta 26-oji Literatūrinė Vlado Šlaito premija
2024/11/26
Komentarų (0)
Spektaklyje gvildenama žmogiškumo praradimo tema
2024/11/18
Komentarų (0)
Prasidėjo „Jaučio gaudynės 2024“
2024/11/11
Komentarų (3)
Bibliotekoje vyks Vakarų Europos tapybos meno pažinimo kursai
2024/11/10
Komentarų (0)
Išrinktos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės
2024/10/29
Komentarų (0)
Ruoškite siūlus, adatą ir kūrybiškumą – kviečiame į konkursą!
2024/10/18
Komentarų (0)
Šimtas ketvirtasis Vlado Šlaito rugsėjis
2024/10/15
Komentarų (0)