Nuotrauka iš prof. M.Kaveckio brošiūros „Žemaitkiemio meteoritas“ – prof. M.Kaveckio meteoritinės medžiagos paieškų grupė žvalgosi po užšalusį Kliepšių ežerą.

„Ukmergės krašto atradimai“, Kultūra

Žemaitkiemio meteoritas – paskutinis Lietuvoje

1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, nukrito akmeninis meteoritas. Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone, ir Žemaitkiemio, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis – vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.

Praėjus vos kelioms dienoms po meteorito nukritimo gamtos mokslų daktaras, fizikas, geologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mykolas Kaveckis (1889–1969) organizavo paieškų ekspediciją.

Iš viso tuomet pievose ir laukuose, sodybų teritorijose bei Kliepšių ežero pakrantėje rasta 20 meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio skersmuo – maždaug 2,5 km. Keli gabalai pramušė ledą ir atsidūrė ežero dugne. Mokslininko manymu, pilnas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kilogramų.

M. Kaveckio ataskaitoje paminėta, jog liudininkų pasakojimais vasario 2-osios vakarą, apie 20 val. 30 min., rytinė horizonto dalis staiga nušvito, gyventojai išgirdo ūžimą, šnypštimą, perkūniją primenantį dundėjimą, įvairaus garsumo trenksmus bei sprogimus. Reiškinys truko vos kelias dešimtis sekundžių, po to viskas nurimo.

Išsamūs M. Kaveckio atlikti tyrimai parodė, jog Žemaitkiemio meteoritas akmeninis – apytiksliai 83,5 procento šio kosminio kūno sudaro silikatinės kilmės medžiaga, o 16,5 procento – metalų priemaišos. Taip pat mokslininkas darė prielaidą, jog meteoritų amžius atitinka Žemės amžių.

Šiuo metu Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus Geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcijoje bei Ukmergės kraštotyros muziejuje.

Paruošė Genovaitė KAZIELIENĖ

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas