Ar egzistuoja tylūs fejerverkai?

Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau susiduriama su nenorių didžiųjų švenčių laukimu. Ypač turimas omenyje žiemos švenčių laikotarpis, kuomet sproginėjantys fejerverkai baido gyvūnus, žadina kūdikius ir trukdo vakaro bei nakties ramybę. Negana to, pirmieji sprogimai už lango pasigirsta būtent tuomet, kai parduotuvėse atsiranda pigių fejerverkų prekyvietės.

Tačiau ar gali būti tylūs naujieji metai? Ar gali fejerverkas nušviesti dangų tačiau nesukelti gyvūnų, vaikų išgąsčio bei neįjungti senų automobilių signalizacijų?

Taip, teigia saliutas.lt fejerverkų ekspertai. Tylieji fejerverkai egzistuoja, tai netgi nėra naujovė bei rinkoje buvo žinomi jau beveik dešimtmetį. Dauguma jų arba sprogsta mažesniais sprogimais, kiti iššauna kibirkštis panašias į ant tortų dedamų šventinių fejerverkų, dar kitų švilpimas prieš sprogstant yra slopinamas, būdų sukurti vaizdą nesukeliant nereikalingo garso yra.

Kadangi klausa yra vienas iš 5 žmogaus pojūčių, tokie fejerverkai kai kurių žmonių teigimu atrodo mažiau įspūdingi. Žinoma, derinant su muzika galima išgauti tokį patį ar net didesnį efektą, nes fejerverkų garsas nebeužgoš muzikos. Taip pat gyvenamosiose zonose tarsi nėra kito pasirinkimo – tylieji fejerverkai arba jokių.

Užsienyje šis produktas tampa vis populiaresniu, nes vis daugiau prekybos centrų apskritai nebeprekiauja pirotechnika dėl visuomenės reakcijos į jų naudotojus, o likusieji yra pasirinkę tyliuosius.

Tyrimai rodo, kad net du trečdaliai šunų ar kačių jaučia baimę ir diskomfortą dėl fejerverkų. Nuo jų kenčia ir gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurių kai kurie nebegrįžta į savo perimus lizdus, bei apskritai visa laukinė gyvūnija. Įprasto fejerverkų šou skleidžiamas garsas siekia 120 ar daugiau decibelų, o tai prilygsta roko koncertui ar reaktyvinio lėktuvo variklio skleidžiamam garsui.

Nors dedama vis daugiau pastangų sukurti tobulus tylius fejeverkus, jie vis dar susilaukia kritikos. Gyvūnų klausa yra nepalyginamai jautresnė už žmonių klausą, tad tylliųjų fejerverkų išgąsdintų ir pabėgusių naminių gyvūnų vis dar pasitaiko. Tas pats ir su vaikais, jautresni triukšmui vaikai vis tiek pabunda. Bet kokiu atveju, tokių fejerverkų sukeltas triukšmas yra beveik perpus mažesnis už įprastinių.

Miestai vis dažniau taip pat ieško sprendimų fejerverkams, parenka atokesnes jų sprogimo vietas ar fejeverkus, kurie neleidžia šaižių garsų prieš sprogimą. Šalyse priimti įstatymai fejerverkus sprogdinti tik didžiųjų švenčių metu. O kai kurie miestai nuėjo dar toliau.

Kalifornijoje esantis Costa Mesa surinko 50 tūkstančių JAV dolerių aukų, kad nepriklausomybės dienai įsigytų tyliųjų fejerverkų, o Italijos miestas Collecchio apskritai uždraudė įprastus fejeverkus, kad sumažintų naminiams ir laukiniams gyvūnams daromą žalą.

Tuo tarpu absoliuti dauguma renkasi įprastus fejeverkus. Šie turi didesnį pasirinkimą, įspūdingas puokštes, kurtinantį triukšmą ir patrauklią kainą.

„Fejerverkines“ šventes švenčiame ne taip ir dažnai, dauguma žmonių mato fejeverkus gal 2-3 kartus kasmet. Dažniausiai per naujuosius metus ir miesto ar miestelio šventes. Į šiuos renginius susirenka tikslingai, dažniausiai žmonės nesiveda mažų vaikų ar gyvūnų į šiuos renginius.

Reklama