Daugeliui tiltelių jau reikalinga rekonstrukcija

Loreta EŽERSKYTĖ

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Dariaus Varno įsakymu patvirtintos tiltų remonto darbų techninių darbo projektų projektavimo užduotys. Numatoma remontuoti du tiltus – Taujėnų seniūnijos Punių kaime per Mūšelės upę bei Siesikų seniūnijos Paobelio kaime per Obelies upelį. Darbai bus finansuojami iš Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, skirtų melioracijos funkcijoms vykdyti.

 

Įvertinta būklė

Kaip „Gimtajai žemei“ papasakojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, minėtieji abu tiltai – valstybės turtas. Vienas jų pastatytas 1960-iais, kitas – 1962 metais. Nors šiais vietinės reikšmės žvyrkeliais, kur stovi abu tilteliai, visuomeninis transportas nekursuoja, šiais keliais daugiausia važinėja vietos gyventojai, ūkininkai pasiekia savo laukus.

„2019 metais buvo atliktas šešiolikos tokių tiltų būklės vertinimas. Kai kurių statinių būklė labai bloga, jiems reikalinga rekonstrukcija. Kadangi melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui skirtų lėšų trūksta, esame numatę prasčiausios būklės tiltus bent suremontuoti. Dabar laukiame, ką pasiūlys projektuotojai“, – kalbėjo vedėjas.

Skirta papildomų lėšų

Pasak S. Stimburio, rajono Savivaldybės taryba vasario 20 d. sprendimu patvirtino 2020 metų melioracijos darbų programą. Joje melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams ir kitoms išlaidoms iš viso buvo skirta 259 tūkst. eurų. Iš jų priežiūrai ir remontui – 246 tūkst. eurų.

„Gegužės 28 dieną vykusiame Tarybos posėdyje patvirtinta 2020 metų melioracijos darbų programos nauja redakcija. Prog-rama pakeista, nes žemės ūkio ministro įsakymu Ukmergės rajono savivaldybei papildomai skirta 150 tūkst. eurų valstybinei funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui“, – pažymėjo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas.

Gavus papildomai lėšų, atsirado galimybė šiais metais planuoti ir dviejų tiltų remontą. Taip pat ženkliai daugiau bus atlikta magistralinių griovų remonto darbų. Planuojama suremontuoti 22,1 km magistralinių melioracijos griovių, tam bus išleista 224 tūkst. eurų.

Vis tik vedėjas pripažino, kad melioracijai skiriamų minėtosios programos lėšų pakanka tik priežiūrai – šalinti avarinius gedimus, šienauti griovių, pylimų šlaitus, kirsti krūmus, atlikti smulkų griovių remontą, kitus priežiūros ir remonto darbus. Kad efektyviai veiktų prieš maždaug 50 metų įrengti ir ilgą laiką nepakankamai prižiūrimi melioracijos statiniai, daugeliu atvejų remonto nepakanka. Tam jau būtina rekonstrukcija, o jai reikalingos kur kas didesnės investicijos.

Griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį

2019 m. liepos 31 d. posėdyje Žemės ūkio ministerijos strateginio planavimo komitetas nusprendė 2021 ir 2022 m. melioracijai skirtas Valstybės investicijų programos lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį. Šalyje tokiomis buvo pripažintos 7 savivaldybės, tarp jų – ir Ukmergės rajono. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į turimų griovių ilgį. Ukmergės rajono savivaldybei nuspręsta skirti 1 mln. 284 tūkst. eurų, lėšas įsisavinant 2021 ir 2022 m. po 642 tūkst. eurų per metus.

Investavimo tikslas – rekonstruoti labiausiai nusidėvėjusius melioracijos griovius ir juose esančius hidrotechnikos statinius. Numatyti atrankos kriterijai: didžiausias bendras griovių ilgis bei griovių nusidėvėjimas didesnis už šalies vidurkį (2019 m. jis siekė 87,21 proc.). Prieš skiriant pinigus, atrinktų savivaldybių buvo paprašyta pateikti ministerijai investicijų projektus.

„Per dvejus metus įsisavinus rajonui iš Valstybės investicijų programos skirtas lėšas ženkliai turėtų pagerėti melioracijos statinių ir viso tinklo būklė. Tuo labiau kad pinigų bus galima skirti ne vien priežiūrai, bet ir rekonstrukcijai, statybai“, – mano vedėjas.

Rūpinasi ir seniūnija

Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė sakė, kad seniūnijoje tokių tiltelių, kaip Punių kaime per Mūšelę, yra ne vienas.

„Taip pat per upelius jie įrengti ties Radžiūnais, Baleliais, Taujėnuose. Dauguma pastatyti iki 1970 metų, vykdant melioracijos darbus. Keliais, kur yra minėtieji tiltai, daugiausia važinėja ūkininkai, tačiau ir jiems būtinas susisiekimas. Tvarkydami ir prižiūrėdami vietinės reikšmės kelius, pagal galimybes pasirūpiname ir tilteliais. Tačiau daugeliui jų reikalingas didesnis remontas ar rekonstrukcija“, – kalbėjo seniūnė.

AUTORĖS nuotrauka