Rajono garbės pilietis Mūšios parke surengė talką

Loreta EŽERSKYTĖ

Šeštadienį Mūšios miško parke Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti vyko talka. Ją organizavo Ukmergės rajono garbės pilietis, diplomatas, vienas iš ekspedicijos „Misija Sibiras“ sumanytojų Vygaudas Ušackas. Jis tvarkyti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtą parką pakvietė šiųmetės ekspedicijos dalyvius, liepos pabaigoje grįžusius iš Kazachstano.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras, tokios talkos čia nebuvo mažiausiai porą metų.

„Jaunimas puikiai padirbėjo. Be to, jie atvyko labai laiku – penktadienį Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirtas renginys, čia laukiama atvykstant daug svečių“, – pasidžiaugė seniūnas.

Talkos tapo tradicija

V. Ušackas pasakojo, kad „Misija Sibiras“ dalyviai pastaraisiais metais turi tradiciją grįžę iš ekspedicijos surengti talką Lietuvoje.

„2017 metų žiemą Utenos rajone, Užpaliuose, sudegė 12 vaikų globojančių Jūratės ir Eugenijaus Keraminų įkurti Šv. Teresės šeimynos namai. Dvejus metus vykome į Užpalius ir padėjome įrengiant naują šeimynos namą. Šiemet pasiūliau atvykti į Ukmergės rajone esantį Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką ir nusilenkti sušaudytiems prieškario Lietuvos ministrams, kurių atminimui praėjusių metų rugpjūtį atidengtas aštuoniolikos paminklų memorialas“, – kalbėjo V. Ušackas.

Jo manymu, jauniems žmonėms ypač svarbu yra ne tik pažinti tautos istoriją, bet ir pajusti išgyvenimus, kuriuos patyrė mūsų tautiečiai.

Padėjo lauko gėlių

Prieš pradėdami talką ekspedicijos dalyviai su V. Ušacku priešakyje patraukė prie aštuoniolikos paminklų memorialo okupantų nužudytiems pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940 m.) ministrams. Diplomatas papasakojo, jog įamžinti ministrų atminimą buvo sumanęs kraštietis monsinjoras A. Svarinskas, kuris ir pats buvo ištremtas, kalintas. Tačiau įgyvendinti savo sumanymo kunigas nespėjo, 2014-ųjų liepą iškeliavo Amžinybėn. Monsinjoro norą išpildė kartu dirbę rajono savivaldybė, Ukmergės kraštotyros muziejus ir iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Per dvejus metus parke iškilo paminklas 1941–1942 metais nužudytiems Lietuvos ministrų kabineto nariams. Daugiausia jų buvo sušaudyta ir palaidota masinėse kapavietėse Sverdlovsko (dabartinio Jekaterinburgo) srityje Rusijoje.

Talkininkai apžiūrėjo memorialą, prie jo įsiamžino. Merginos šalia esančioje pievoje suskynė lauko gėlių puokštelę ir padėjo ją prie paminklo.

Po to pasidalinę grupelėmis išsiskirstė po Mūšios parką – grėbė takus, rinko šiukšles…

Po talkos jaunimas teigė, kad jiems svarbi Lietuvos istorija, todėl stengiasi prisidėti prie jos išsaugojimo ne tik svečiose šalyse, bet ir savo krašte.

Rudenį pradės susitikimų maratoną

2007-iais V. Ušackas ir pats su tuomet penkiolikamečiu sūnumi buvo išvykę į ekspediciją. Jie kartu su kitais žygeiviais Krasnojarsko srityje tvarkė lietuvių tremtinių bei politinių kalinių kapus, taip pat lankė vietas, į kurias buvo ištremtas jo tėvas ir seneliai.

Diplomato teigimu, „Misija Sibiras“ dalyvių ne mažiau reikšmingas darbas laukia ir grįžus į Lietuvą. Tada prasideda tarsi antroji ekspedicijos dalis – viešinimas.

„Ir šių metų ekspedicijoje dalyvavę vaikinai bei merginos per vasarą pasiruoš, o rudenį pradės savo keliones per Lietuvą – vyks į mokyklas, bibliotekas, susitiks su moksleiviais, studentais, tremtiniais, pasakos apie atliktus darbus, dalinsis savo patyrimu, emocijomis ir įspūdžiais,“ – kalbėjo kraštietis.

Beje, šiemet ekspedicijoje pirmą kartą dalyvavo tautietė iš užsienio – iš JAV, Čikagos atvykusi Marija Čyvaitė. Ne tik ji, bet ir jos tėvai yra gimę Amerikoje, tačiau šeima išsaugojo lietuvybę, tarpusavyje bendrauja lietuviškai. Mergina grįžusi į Čikagą ketina visus metus keliauti po Jungtines Valstijas ir skleisti informaciją apie „Misija Sibiras“.

Veiklos nepritrūks

Iki 2018-ųjų „Misija Sibiras“ ekspedicijos vykdavo į Rusijos Federaciją, kurios platybėse amžinam poilsiui yra atgulę tūkstančiai iš Lietuvos ištremtų tautiečių.

Aštuonioliktoji projekto komanda – 16 ekspedicijos dalyvių – šiemet, kaip ir pernai, negavus Rusijos vizų, vyko į Kazachstaną. Lietuvaičiai 10 dienų praleido Karagandos apylinkėse: Dolinkoje, Karabase, Spaske, Prostornoje, Ekibastūze. Skirtingais duomenimis, Kazachstano lageriuose kalėjo nuo 20 iki 80 tūkst. lietuvių.

Ekspedicijos dalyviai Karagandos apylinkėse intensyviai šukavo kapines, tvarkė atrastus lietuvių kapus, statė atminimo simbolius – kryžius bei pirmą kartą per visą projekto istoriją sakralinius liaudies paminklus – koplytsulpius.

Jaunuoliai iš viso aplankė 18 kapinių – jose pavyko aptikti 130 kapų su lietuviškomis pavardėmis.

Pasak V. Ušacko, populiariausio jaunimo projekto „Misija Sibiras“, kurio atrankoje kasmet dalyvauja daugiau nei tūkstantis žmonių, dalyviams tiek Rusijos Federacijoje, tiek Kazachstane yra ir bus ką veikti. Dauguma senųjų lietuvių kapinių nyksta be priežiūros, yra apaugę krūmais, žolėmis. Tačiau kur kas svarbiau yra išsaugoti istorinę atmintį, kad jos neužgožtų užmarštis.

AUTORĖS nuotraukos

Talkininkai įsiamžino prie memorialo okupantų nužudytiems pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940 m.) ministrams.

Prie paminklo padėta lauko gėlių puokštė.

M. Čyvaitė su V. Ušacku dalijosi Kazachstane patirtais įspūdžiais.

Per kelias valandas „Misija Sibiras“ dalyviai atliko didelį darbą.