Prezidento Antano Smetonos keliais. Šiaurės Lietuva (4)

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho „Eskizai“ redaktorius

Laimei, praeities netekčių ir atsinaujinimo kultūrą šiandien skleidžia Biržų rajono savivaldybės Sėlos muziejus, specialistai, nuoširdžiai mus priėmusi direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. „Jau galvojome, kad kas atsitiko, pasiklydote ir iki mūsų nebeatvažiuosite“, – mums įsitaisius prie kavos puikiame kabinete kalbėjo Edita. Teisybės dėlei, porą valandų atvykti į Biržus tikrai vėlavome. O štai prezidentas Antanas Smetona į Biržus 1927 m. atvyko anksčiau numatyto laiko, pasinaudojęs galimybe, apsilankė prie Biržų esančiose Jokūbiškių kapinaitėse. Ten lankėmės ir mes.

„Iš periodinės spaudos ir fotografijų galima teigti, kad biržiečiai prezidentą A. Smetoną sutiko iškilmingai. Jam buvo įteikti simboliniai miesto raktai. Broma įvažiuojant į Biržus, kita – prie evangelikų reformatų bažnyčios ir kitur. Dabartiniu metu raktai yra saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Kadangi švenčiame Lietuvos šimtmetį, susigrąžinome juos metams į Biržus, jie yra ekspozicijoje. Taip pat ekspozicijoje ir senojo muziejaus palėpėje rastas Bernardo Bučo (Salomėjos Neries vyras) pagamintas prezidento biustas. Jis buvo sudaužytas, atrastas ir restauruotas Gudyno centre“, – pasakojo mums E. Lansbergienė. Direktoriaus pavaduotoja ne tik pasakojo, bet ir parodė mus dominusias ekspozicijas, pridurdama, kad jos išdėstytos 25 salėse. O muziejaus fonduose yra 160 tūkst. eksponatų, per metus jame apsilanko apie 40 tūkst. lankytojų. Užsiminė ir apie ateities planus, bendradarbiaujant su verslu, prikelti visą Biržų pilies kompleksą, bastionus, kareivines ir t. t. Atsisveikindami dėkojome už skirtą laiką, žinias ir nuoširdumą, linkėjome sėkmės.

Ne ką mažiau sėkmės linkėjome ir Pasvalio muziejininkams, kurie taip pat turėjo ką pasakyti ir parodyti. Pirmiausia, kaip buvęs sovietmečio kino teatro pastatas po renovacijos tapo jaukiu muziejumi. Kažkas nuostabaus ir taip paprasto jo interjere: vestibiulis, pusapvalė ekspozicijų erdvė, laiptai, dviejuose aukštuose suskaidytos kultūrinės informacijos aikštelės, subalansuotas apšvietimas, renginių ir švenčių scena.

Lydimi ekskursijų vadovo, istoriko Mariaus Skardžiaus, nėrėme į Pasvalio praeities kelionę. Vaikščiojome vizualios, rašytinės informacijos ekspozicijų salelėmis, aiškinomės žiemgalių kraštui būdingą buities ir intelektulią kultūrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro ir Žygimanto Augusto miesto įkūrimo, klestėjimo indėlius. Kraštovaizdžio netikėtumus – smegduobes, mineralinius šaltinius. Prie vieno jų 1927 m. buvo atėjęs ir prezidentas A. Smetona, gėrė mineralinį vandenį.

Apie prezidento vizitą mieste tęsėme pokalbį su vyr. fondų saugotoja Sigute Kučiene mažoje svečių salytėje prie kavos puodelių. Aiškinomės objektus, kuriuos lankė valstybės Galva. Po visko padėkoję už priėmimą, nufotografavę reikiamus objektus, važiavome prie Ustukių tilto per Mūšos upę, esančio prie pat Pasvalio. Ant jo 1927 m. neplanuotai atvykęs prezidentas pasakė kalbą gyventojams ir sutiko, kad tiltas būtų pavadintas jo – A. Smetonos – vardu.

Savaime suprantama, jog okupavus Lietuvą, Mūšos tilto pavadinimas keitėsi, ir net šiandien jis vis dar vadinamas Ustukių. Tačiau tikėtina, jog Lietuvos šimtmečio proga tarpukario architektūros ir statybos inžinerijos perlui istorinis vardas bus sugrąžintas, bus pagerbtas prezidento atminimas. Jį mūsų apkeliautose vietovėse puoselėja daug pagelbėję muziejininkai – Darius Vičas (Joniškis), Vytautas Ramanauskas (Mažeikiai), Giedrius Gaidamavičius (Šiauliai) ir kiti, padėję atrasti ir pažinti kraštietį A. Smetoną. Ačiū jiems už tai.

Praradimai

Šiaurinės Lietuvos maršruto kelionėse pabuvome 106 vietovėse, susipažinome su 35 katalikų parapijomis, jų mūrinių ir medinių bažnyčių vienokia ar kitokia būkle. Bendruomenių, jų religinių pastatų, kurių slenkstį mynė prezidentas A. Smetona, likimu. Galima pasidžiaugti, kad šioje kelionėje mums pavyko kur kas daugiau kartų pabūti bažnyčiose įėjus pro didžiąsias duris, įsigilinti ir suprasti istorinę sanklodą, pasižvalgyti į sakralinius reliktus, meniškuosius dirbinius, paveikslus ir pan. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje nustebino ne tik navų erdvės, altoriai, bet ir šeštadieninių pamaldų, po jų, jaunimo šventinis sujudimas, žvalgomojo bokšto siekiamybė iš paukščio skrydžio išvysti miesto erdves, apylinkes.

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje pasitiko krikštynų eiga ir vaikų krykštavimai, įstabioje Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčioje vokalinės grupės „Fuego“ koncerto parengiamieji vizualizacijos ir audiolizacijos darbai. Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje stebėjome senojo koplytstulpio renovaciją, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje ir prieigose klojamas šaligatvio trinkeles. O Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčioje drauge su susispietusiomis moterėlėmis klausėmės klebono Andriaus Trakšelio pamokslo, vyko vakarinės šv. Mišios. „Viešpats su Jumis, dėkokime Viešpačiui ir prašome per Kristų mūsų Viešpatį“, – pamokslavo klebonas, giesmėmis pritariant tikinčiosioms.

Jeigu katalikų bažnyčiose vykstant pamaldoms tikintieji sielovadoje ieškojo nuoširdžių kelių į save ir išpažino tikėjimą Dievu Tėvu, tai 1927 m. prezidento A. Smetonos aplankytuose vienuolynuose šiandien jau nebeskamba grigališkasis choralas, vyrauja neviltis ir tuštuma. Krakių Šventosios Mergelės ir kankinės šv. Kotrynos seserų kongregacijos, 1997 m. atnaujinusiame veiklą vienuolyne taip pat nyku, aptvertuose aukšta tvora pastatuose siautėja vienišas vėjas. Apleistas ir likimo rankose paliktas ir puošnusis Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolyno pastatų kompleksas, kai kurie jo vienetai jau seniai avarinės būklės, apjuosti ne tvora, bet draudžiamąja stop juostele. Tad karmelitų kultūros dvasia iš Linkuvos jau dingusi, o su ja – ir miestelio tikėjimo dalis. Džiugu, kad bent Palėvenės dominikonų vienuolynas įspūdingoje kraštovaizdžio vietovėje prisikelia, restauruojamas atsigauna, ką jau kalbėti apie Troškūnų bernardinų vienuolyne veikiantį kultūros lauką.

B. d.

Ustukių tiltas. Juliaus Petriko nuotr.