„Mūsų tikslas – padėti šeimai…“

Pastaruoju metu daug kalbama apie prieš pusmetį pradėtą vykdyti vaikų teisių apsaugos reformą. Jos iniciatoriai bei vykdytojai sulaukė priekaištų ir kaltinamų neteisėtais vaikų paėmimais iš šeimų ir tuo, jog Lietuva neva seka Norvegijos pavyzdžiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė pakeitimus, kuriais siūloma taisyti liepos mėnesį startavusią naują vaiko teisių apsaugos sistemą. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o atžalų paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais. Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia šią apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą. Apie situa-ciją mūsų rajone kalbėjomės su Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus Ukmergės rajone patarėju Audriumi Petuška.

Pasak patarėjo, iki liepos 1 dienos įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė iki bus įvertintas grėsmės lygis, dėl to negalima lygiaverčiai palyginti esamos situacijos su buvusia prieš reformą. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per 2013 m. Lietuvoje laikinoji globa buvo nustatyta 2 143 vaikams, 2014 m. – 1 916, 2015 m. – 1 880, 2016 m. – 2 241, 2017 m. – 2 524.

Per 2018 m. liepą-spalį (nuo reformos pradžios) 669 vaikams nustatyta laikinoji globa.

„Ukmergės rajone per minimą laikotarpį laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 34 vaikams, per pirmąjį šių metų pusmetį – 27 vaikams, – statistinius duomenis vardijo A. Petuška. – Penkiems vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta po liepos 1 dienos, yra prižiūrimi budinčių globotojų šeimose. 2017 metais 41 vaikui dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nustatyta laikinoji globa, t. y. šie vaikai buvo paimti iš šeimų. Iš jų 10 sugrįžo atgal į tėvų šeimas, išnykus vaiko paėmimo priežastims.“

Palyginimui vaiko teisių apsaugos specialistas pateikė ir daugiau duomenų apie mūsų rajone iš šeimų paimtus vaikus.

2016 metais dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nustatyta laikinoji globa 38 vaikams, iš jų 27 laikinai apgyvendinti globos institucijose, 11 – globėjų šeimose. 2015 m. Ukmergės rajone iš šeimų buvo paimti 32 vaikai, 2014 m. – 30, 2013 m. – 35.

„Šiuo metu 145 vaikams yra nustatyta globa (rūpyba), iš jų 51 skirta laikinoji globa, 62 nepilnamečiai yra globos institucijoje, 76 – globėjų šeimose, o 7 – Globos centre (budinčių globotojų šeimose),“ – apie padėtį pasakojo A. Petuška.

Iš viso šalyje nuo liepos 1 d. per 4 mėnesius 922 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (liepos mėn. – 254, rugpjūčio mėn. – 249, rugsėjo mėn. – 222, spalio mėn. – 197 vaikams).

Iki 2018 m. spalio 31 d. iš 922 vaikų, paimtų iš atstovų pagal įstatymą, 81 vaikas jau grąžintas.

A. Petuškos teigimu, mūsų rajone per minėtąjį laikotarpį buvo apsaugoti, t. y. iš nesaugios aplinkos paimti 44 vaikai, iš jų 36 vaikams buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, kitiems – pirmasis.

„Pagrindinė vaikų paėmimo priežastis Ukmergės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje – tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, dėl ko jie negali tinkamai rūpintis savo atžalomis – vaikai neprižiūrėti, purvini, nepamaitinti, sergantys, todėl kyla pavojus jų saugumui, sveikatai ar net gyvybei“, – apie mažųjų paėmimo aplinkybės pasakojo pašnekovas.

Kalbėdamas apie kitas priežastis A. Petuška minėjo atvejus, kai tėvai išvyksta į užsienį, o vaikus palieka giminaičiams, nepalaiko ryšio su atžalomis, nesiunčia lėšų išlaikymui. Pasitaiko, kai pas vaikus prižiūrinčius giminaičius būna netinkamos gyvenimo sąlygos. „Tėvystės įgūdžių stoka, smurto prieš vaiką šeimoje naudojimas“, – tai priežastys, kurios verčia suabejoti, ar vaikas yra saugus“, – tvirtino A. Petuška.

Jis pridūrė, jog iš vaikų, kuriems nuo liepos 1-osios buvo nustatyta laikinoji globa, į vieną šeimą jau grąžinti du vaikai. „Kitose šeimose šiuo metu vykdomi atvejo vadybos procesai, tėvai stengiasi susigrąžinti atžalas – bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistais, konsultuojasi, lanko pozityvios tėvystės kursus, anoniminių alkoholikų užsiėmimus, susitvarko dokumentus, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, pagerina buitines gyvenimo sąlygas ir pan. Į tokias šeimas, kurios deda pastangas, ruošiamasi sugrąžinti dar du vaikus“, – sakė Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus Ukmergės rajone patarėjas.

Jis pabrėžė, jog labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, atvejo vadybininku, socialiniais darbuotojais – suteikti visą prašomą informaciją bei priimti siūlomą pagalbą. „Mūsų tikslas – padėti šeimai, kad vaikui būtų saugu joje augti, kad būtų užtikrinti geriausi mažųjų interesai“, – akcentavo A. Petuška.