Kiaulių laikytojai gali pasinaudoti parama

Pirmas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metais. Šios nepagydomos ligos virusas Ukmergės rajoną pasiekė 2017 metų pavasarį. Gegužės 25-ąją Siesikų miške rastai šerno gaišenai buvo nustatytas AKM. Tą patį mėnesį virusas nustatytas pirmam sumedžiotam šernui. Rudenį, rugsėjo 15-ąją, ši liga pirmą kartą patvirtinta kiaulių ūkyje, esančiame Siesikų seniūnijoje.

Šiemet iki rugsėjo 1 dienos šalyje kiaulių ūkiuose nustatyti 49 AKM židiniai. Ukmergės rajone jų nebuvo, tačiau ligos protrūkiai fiksuojami laukinėje faunoje. Nuo metų pradžios rajone sumedžioti 42 šernai, iš jų 10 buvo AKM nešiotojai. Iš 293 šernų gaišenų, kurių mėginius Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pristatė tyrimui, 257 nustatytas AKM. Paskutinis viruso nešiotojas registruotas Želvos krašte.

„Statistika rodo, kad AKM grėsmės nemažėja. Viruso paplitimas gamtoje yra labai didelis, todėl bet kokie biologinio saugumo trūkumai ūkyje leidžia jam patekti į kiaulių laikymo vietas. Kad to išvengtų, jų laikytojai turi griežtai laikytis nustatytų biologinio saugumo reikalavimų. Jei to daryti nenori ar nepajėgia, vienintelis mūsų patarimas – atsisakyti kiaulių. Ir tie, kurie yra nusprendę laikyti kiaules, ir tie, kurie jų atsisakys, gali sulaukti valstybės pagalbos“, – pažymėjo Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys.

Ši valstybės parama bus suteikta pareiškėjams, auginusiems kiaules rajonuose, kuriuose 2018 metais buvo nustatyti AKM židiniai ūkiuose arba atvejai laukinėje faunoje (t. y. rasta ar sumedžiota užsikrėtusių šernų). Šiais metais Ukmergės rajono teritorijoje ši užkrečiama liga patvirtinta laukinėje faunoje, todėl rajono gyventojai galės pretenduoti į paramą.

„Pagal žemės ūkio ministro patvirtintas Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams, skatinant vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones, taisykles, minėtoji valstybės parama bus suteikiama kiaulių laikytojams, pasirinkusiems vieną iš trijų pasiūlytų galimybių. Tai yra – paskerdusiems laikomas kiaules ir įsipareigojusiems jų nelaikyti; įsigijusiems priemones, reikalingas biologinio saugumo reikalavimams įgyvendinti; paskerdusiems visas kiaules ir vietoj jų įsigijusiems kitų rūšių ūkinių gyvūnų“, – informavo R. Gleiznys.

Jis taip pat pridūrė, jog skerdžiamas kiaules privalu ištirti laboratorijoje dėl AKM. Pareiškėjai, kurie nuspręs atsisakyti kiaulių, turės įsipareigoti trejus metus nuo pagalbos skyrimo dienos jų nelaikyti ir auginti kitų rūšių ūkinius gyvūnus.

Taisyklėse numatyta, kad atlyginama iki 90 procentų, bet ne daugiau kaip 1 500 Eur kitų, išskyrus kiaules, ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų. Tokia pati parama – iki 1 500 Eur – skiriama ir biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Tiems kiaulių laikytojams, kurie nuspręs atsisakyti trejus metus auginti kiaules, bus mokama 100 Eur išmoka už kiekvieną paskerstą kiaulę.

Pasak viršininko, AKM ypač skaudžiai paliečia smulkiuosius kiaulių laikytojus, iš kurių nė vienas iki šiol nebuvo apdraudęs savo ūkio nuo tokio pavojaus. Tad jiems pravartu pasinaudoti valstybės parama, siekiant sustiprinti biologinio saugumo priemones ūkiuose ar pasirinkti auginti kitas ūkinių gyvūnų rūšis.

„Kadangi situacija dėl AKM tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga, svarbiausiu Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu ir toliau išliks biologinio saugumo kontrolė ūkiuose. Planuojama, kad nuo šio rudens patikras kiaulių laikymo vietose vykdys išskirtinai tik valstybiniai inspektoriai, o ne privatūs veterinarijos gydytojai, kaip buvo iki šiol. Iš visų kiaulių laikytojų bus reikalaujama didesnės atsakomybės saugant savo gyvūnus. Todėl raginčiau laikytojus realiai įvertinti ir pasverti savo galimybes įgyvendinti, o svarbiausia kasdienėje buityje labai kruopščiai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama“, – akcentavo pašnekovas.

Paraiškas ir kitus reikiamus dokumentus ūkinių gyvūnų laikytojai turi pateikti savivaldybėms pagal gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys – pagal buveinės adresą. Dokumentai priimami nuo šių metų rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu rajone užregistruoti 59 laikytojai, jų bandose iš viso yra 498 kiaulės. Šią statistiką pateikęs tarnybos vadovas R. Gleiznys pažymėjo, jog skaičiai nuolat keičiasi – šalyje plintant AKM, kiaulių ženkliai mažėja.

2011 metais, kai šalyje buvo nustatytas pirmasis AKM atvejis, mūsų rajone gyventojai deklaravo apie 4,6 tūkst. kiaulių. 2014-ųjų viduryje rajone buvo laikoma šiek tiek per 3 tūkst. kiaulių. 2017-ųjų pirmą ketvirtį buvo registruotos 89 bandos ir 2 023 kiaulės. Šių metų pradžioje 72 bandose užregistruota 599 kiaulės.