Seimas svarstys, kaip efektyvinti gydymo įstaigų veiklą

Parlamentarai po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teikiamiems struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektams, kurių tikslas – didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Juose siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, tam steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Dabar šie klausimai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Kaip skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime, šiais projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Taip pat siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik  įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Tokie reikalavimai dėl vadovų ir jų komandos kadencijų bei skaidrumo negaliotų tik Krašto apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančioms įstaigoms.

Siūloma įteisinti galimybę sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Taip pat siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Dar viena naujovė – siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Su kitomis įstaigomis sutartys sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negalėtų užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m.

Šiuo metu galimybė valstybei kartu su savivaldybe būti viešųjų įstaigų steigėjomis nenumatyta, aiškiai nenustatytos valdymo ir stebėtojų tarybos. Tuo tarpu biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu, kurį organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Administracijai priskirtoms pareigybėms (pvz. direktorius medicinai, vyr. finansininkas) netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Nenustatytos kadencijos ir jų ribojimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir sąlygos vadovams ar tiems, kurie pretenduoja eiti šias pareigas.