Daugėja žolės gaisrų

Praėjusią savaitę Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje sulaukta 8 pranešimų apie gaisrus. Iš jų septynis kartus degė sausa žolė.

Kovo 19-ąją atviroje teritorijoje, esančioje S. Daukanto gatvėje, sausa žolė degė 6 arų plote. Kovo 20-ąją užregistruoti trys tokie gaisrai. Ugniagesiai gelbėtojai gesinti žolės skubėjo į Deltuvos miestelį, kur išdegė 60 arų plotas, taip pat į Šešuolių seniūnijos Liaušių kaimą, kur žolė degė maždaug 50 arų plote. Atviroje teritorijoje, esančioje Gruodžio 17-osios g. 16, išdegė 2 arų plotas. Kovo 21-ąją Taujėnų seniūnijos Šiukštiškėlių kaime sausa žolė liepsnojo 20 arų plote. Kovo 24-ąją gaisrininkai žolės gesinti vyko į atvirą teritoriją Kauno gatvėje. Kovo 25-ąją toks pat gaisras kilo Artilerijos gatvėje, išdegė 2 arų plotas.

Kovo 24-ąją ugniagesiams pranešta, kad Deltuvos seniūnijos Atkočių kaime gyvenamojo namo dūmtraukyje degė suodžiai.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvoje vis daugėja žolės gaisrų, kuriuos neretai sukelia padegėjai. Dažniausiai žolė liepsnoja Vilniaus apskrityje.

„Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių – nepranešant ugniagesiams ar nebandant užgesinti patiems, žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda“, – įspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.

Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą gresia administ-racinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Ji apskaičiuojama pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir ji gali siekti tūkstančius eurų.

„G. ž.“ inform.