Premjeras ūkininkams neatvežė nei pinigų, nei didelių pažadų

Penktadienį Ukmergės rajone lankėsi ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, lydimi patarėjų bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Eriko Bėronto, VšĮ „Ekoagros“ atstovų. Susitikti su jais buvo pakviesti trylikos rajonų savivaldybių, kurios yra paskelbusios ekstremalią situaciją dėl padėties žemės ūkyje, merai, vicemerai, administracijų vadovai, žemės ūkio skyrių vedėjai bei ūkininkai ir žemdirbių asociacijų atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo narys Juozas Varžgalys.

Premjeras ir žemės ūkio ministras pirmiausia vyko į Siesikų seniūniją, kur apžiūrėjo ūkininko Sauliaus Daniulio laukus. Po to Kultūros rūmuose vyko susitikimas su rajonų vadovais bei specialistais, ūkininkais.

Šiųmečių liūčių padariniai bus juntami trejus metus

Iš Vilniaus atvykusius Vyriausybės vadovą ir žemės ūkio ministrą Ukmergės rajono valdžia – meras Rolandas Janickas, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, kartu su Seimo nariu Juozu Varžgaliu bei savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėju Salvijumi Stimburiu – pasitiko pakeliui į Siesikų seniūniją. Po to visi vyko apžiūrėti Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai vadovaujančio ūkininko Sauliaus Daniulio laukus.

Čia svečių laukė būrelis rajono ūkininkų. Prie kelio stovėjo darbui ekstremaliomis sąlygomis paruošta technika – kombainai, traktoriai. Trumpo susitikimo metu S. Daniulis paminėjo, jog iki šiol dėl nepalankių gamtinių sąlygų jo ūkyje dar nenuimta apie 100 ha avižų, apie 40 ha kvietrugių, taip pat nemažas plotas mišinių, pupų. Be to, dėl drėgmės supuvo apie 100 ha pirmamečių kmynų, laukuose sudygo nenuimtų dobilų, vikių sėkla. Ūkininkas atsakė tiekėjams rapsų sėklą ir šios kultūros rudenį jau nesės.

„Jei oro sąlygos dabar ir būtų tinkamos derliui nuimti, tačiau grūdų kokybė bloga, jie pažeisti fuzariozės. Pasėjus užkrėstus grūdus, negalima tikėtis derliaus kitais metais. Kadangi grūdai nukentėjo nuo liūčių, pavasarį ūkininkai susidurs su kokybiškos sėklos stygiumi“, – problemas vardijo S. Daniulis. Jis mano, kad šiųmetės vasaros ir rudens gausaus lietaus padarinius žemdirbiai jaus trejus metus.

Taip pat ukmergiškiai ūkininkai atkreipė premjero dėmesį į jiems ypač opią melioracijos sistemų ir įrenginių tvarkymo problemą, minėjo kitas savo bėdas.

Ūkininkų laukai plaukia…

Kultūros rūmuose vykusį susitikimą vedė rajono savivaldybės meras R. Janickas. Jis pirmiausia pristatė situaciją Ukmergės rajone. Ukmergiškiai žemdirbiai dėl lietaus nėra nuėmę apie trečdalį išauginto savo derliaus. Nors rugsėjis beveik baigėsi, kol kas pasėta vos apie 10 proc. žieminių kultūrų. Į rajono savivaldybę su pareiškimais kreipėsi 675 gyventojai, kurie konstatavo, jog dėl liūčių yra sutrikdyta jų ūkinė ir gyvenamoji veikla. Ūkininkai skundėsi, kad neįvažiuoja į laukus, negali nuimti derliaus, ruošti žemės kitiems metams. Hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje pažymoje teigiama, kad Ukmergės rajone per tris mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį – iškritęs kritulių kiekis normą viršija du kartus.

Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius situaciją rajone apibūdino taip: šiemet ūkininkų laukai plaukia taip, kaip Švenčionių herbe pavaizduotos dvi žuvys. Šio rajono savivaldybė sulaukė 700 nukentėjusių nuo liūčių gyventojų pareiškimų. Ūkininkai iki šiol yra iškūlę apie 55 proc. javų, 11 proc. grikių, mažiau nei 1 proc. pupų. Kol kas pasėta tik apie 5 proc. žiemkenčių. R. Klipčius pasisakyme akcentavo, jog šalies valdžia turėtų atkreipti dėmesį ir pataisyti ekstremalios situacijos skelbimo kriterijus. Taip pat meras iškėlė daugeliui žemdirbių opias melioracijos problemas.

„Prašome gelbėti Lietuvą ir šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Padėtis kritinė, rajonų savivaldybės pačios nieko nebegali padaryti“, – į premjerą ir žemės ūkio ministrą kreipėsi Švenčionių rajono vadovas.

Kupiškėnų nuostoliai dėl negauto derliaus – 3,5 mln. Eur

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas konstatavo, jog ūkininkams lietus sutrukdė nuimti maždaug 30 proc. pasėlių. Skaičiuojama, kad dėl negauto derliaus kupiškėnai jau patyrė apie 3,5 milijono eurų nuostolių.

Mero teigimu, kadangi nėra vieningos skaičiavimo metodikos, kiekviena šalies savivaldybė patirtus nuostolius skaičiuoja skirtingai. Tai iškreipia realų vaizdą, todėl būtina nustatyti metodiką. Taip pat D. Bardauskas kritikavo tvarką, kai pažymas apie nenumatytas aplinkybes (force majeure) išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir už kiekvieną jų iš ūkininkų ima fiksuotą mokestį – 200 eurų. Kupiškėno manymu, tokias pažymas nemokamai galėtų išduoti savivaldybių žemės ūkio skyriai.

„Ūkininkai turi suvokti riziką“

Išsamiai situaciją, su kuria pastaruoju metu susidūrė nuo lietaus padarinių kenčiančios savivaldybės, apžvelgė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas S. Stimburys. Jo teigimu, žemdirbiai savo kailiu pajuto, jog kai kurie įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neveikia taip, kaip norėtųsi, todėl juos reikia taisyti.

S. Stimburys pritarė kitiems kalbėtojams dėl ekstremalios situacijos skelbimo kriterijų – esą jie labiau pritaikyti civilinei žmonių saugai. Todėl žemės ūkio kriterijai turėtų būti papildyti.

Vedėjas kalbėjo ir apie melioracijos problemas. Apie 70 proc. įrenginių yra susidėvėję, juos būtina atnaujinti, tačiau valstybė tam lėšų neturi.

„Atsakomybę dėl šio valstybei priklausančio turto tvarkymo bei priežiūros turės prisiimti ir žemės savininkai bei valdytojai. Be to, situacija parodė, kad savivaldybėse turi būti išlaikomi melioracijos specialistai, jiems skiriamas finansavimas“, – pabrėžė S. Stimburys.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas įsitikinęs, jog privalu ne tik kalbėti apie rizikų valdymo fondus, bet juos ir kurti.

„Mes, ūkininkai, turime suvokti galimas rizikas. Stebime atnaujintą techniką, pagražėjusius laukus, tačiau negalime užsimiršti ir nepamatuotai rizikuoti sudarydami sutartis. Turime elgtis atsakingai“, – konstatavo S. Stimburys.

Kai kurios problemos nebuvo sprendžiamos

Premjeras S. Skvernelis ūkininkams teigė, kad dėl dabartinės situacijos kaltinti vertėtų tai, jog kai kurios įsisenėjusios problemos nebuvo sprendžiamos prieš 15, 10 ar 5 metus. Jei tuomet į jas būtų atkreiptas rimtas dėmesys, dabar bėdų būtų mažiau.

„Turime nestandartinę situaciją. Pavasaris buvo blogas, vasara nekokia, o ruduo – dar blogesnis. Metai po metų klimatinės sąlygos keičiasi, o problemos lieka, nes jos nesprendžiamos“, – konstatavo Vyriausybės vadovas.

Savo kalboje jis akcentavo, kad nebuvo sukurta ilgalaikė melioracijos strategija. Dėl to dabar kyla nesusikalbėjimas tarp aplinkosaugininkų, miškininkų ir ūkininkų prižiūrint melioracijos įrenginius, nėra sukurto finansavimo mechanizmo, kuris padėtų juos tvarkyti.

Premjeras pabrėžė, jog neišvengiamai turi atsirasti rizikų valdymo fondai.

Kalbėdamas apie galimybes padėti nuo liūčių kenčiantiems žemdirbiams S. Skvernelis patikino, jog pagalba reikalinga, tačiau pažadų dalinti neskubėjo. Taip pat jis užsiminė, jog ūkininkai neturi tikėtis, kad juos išgelbės Vyriausybės rezervo fondas. Kadangi metai jau eina į pabaigą, jame likę apie 1,5 mln. eurų. Tokia suma neišgelbėtų nė vieno rajono žemdirbių.

S. Skvernelis suteikė vilčių, jog savivaldybės šiek tiek didesnio finansavimo gali tikėtis iš kitų metų biudžeto. Be to, Vyriausybė stengsis išnaudoti visus šansus ir kreipsis dėl paramos į Europos Komisiją.

Ministras turėjo ir gerų žinių

Žemės ūkio ministras B. Markauskas informavo, kokie žingsniai jau žengti, siekiant pagelbėti didelių nuostolių patiriantiems žemdirbiams. Jis sakė, jog sutarta su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad nuo spalio 16 dienos bus pradėta avansu mokėti tiesiogines išmokas. Nacionalinę paramą ūkininkams tikimasi išdalinti iki Naujųjų metų.

Gana plačiai ministras susirinkusiuosius supažindino su sektoriniais rizikų valdymo fondais. Jis atkreipė dėmesį, jog kol kas jie gali būti kuriami tik privatūs – dalį lėšų skirs ūkininkai, perdirbėjai, galbūt prekybininkai.

B. Markauskas taip pat patikino, jog įsipareigojimų negalintiems vykdyti ūkininkams nebus taikomos Nacionalinės mokėjimo agentūros ir „Ekoagros“ sankcijos.

Apibendrindamas ministras teigė, kad ši sudėtinga situacija dėl liūčių ir klimato kaitos – ne paskutinė, todėl dabar išryškėjusioms problemoms ateityje būtina užkirsti kelią.

Be to, jis informavo, jog kitą savaitę kartu su Latvijos žemės ūkio ministerija planuojama kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau žemės ūkio ministras nededa daug vilčių, kad Lietuva gaus paramą, nes ES praktika yra tokia, kad subsidijos teikiamos tada, kai bent jau dauguma ES šalių narių patiria vienokių ar kitokių problemų. Jei ES neskirs paramos, pinigų bus ieškoma šių metų biudžete. Dėl galimybės jų numatyti ir 2018 metų biudžete, paaiškės suskaičiavus žemdirbių nuostolius ir žinant ES sprendimą dėl paramos.