Ministras: savivaldybių ugniagesius prisimena, kai kažkas nutinka

Ketvirtadienį Užulėnyje, prezidento Antano Smetonos dvare, vyko respublikinis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovų seminaras. Susipažinti su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veikla ir problemomis į seminarą buvo atvykęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma. Ministras sakė, kad jis nuolat domisi šalies ugniagesių darbu, žino jų problemas, tačiau su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovais susitiko pirmą kartą. E. Misiūnas apgailestavo, kad šis renginys sutapo su Panevėžyje vykusiu Pasieniečių dienos minėjimu, todėl jis nespėjo išklausyti visų pranešimų ir dalyvauti diskusijose. Tačiau išvykdamas į Panevėžį pripažino, jog pirmasis toks susitikimas buvo labai naudingas.

Seminare taip pat dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Mindaugas Kanapickas, patarėjas Vytas Kaziliūnas, Finansų skyriaus vedėjas Giedrius Kliauga, Administracinės valdybos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjas Klemensas Taluntis, Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Laimonas Tubis.

Atvykusį į Užulėnį vidaus reikalų ministrą pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Rimvydas Lukošius. Jis svečią trumpai supažindino su technika, kuria dirba komandų ugniagesiai. E. Misiūnui tarnybos vadovas pristatė automobilius. Vienam jų – jau 52 metai, tačiau ugniagesiai juo vyksta į gaisrus. Taip pat ministras susidomėjęs apžiūrėjo dvi gaisrines automašinas, kurias perdarė ir atnaujino patys ugniagesiai.

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas seminaro dalyviams sakė, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog gaisrus gesina, gelbėjimo darbus atlieka vien statutiniai tarnautojai, dirbantys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose priešgaisrinėse tarnybose. Savivaldybių tarnybų ugniagesiai, pasak svečio, prisimenami tik tuomet, kai kažkas nutinka negero.

„Kaimo vietovėse esančiose komandose dirbantys žmonės atlieka svarbų darbą, jie yra arčiausiai ir pirmieji atskuba į nelaimės vietą, tačiau valstybė juos ne visai tinkamai įvertina. Nepakanka ugniagesius aprūpinti nauja technika, didinti atlyginimus. Labai svarbu – parodyti jiems tinkamą dėmesį“, – pripažino E. Misiūnas. Jo teigimu, naujoji departamento vadovybė turi didelių lūkesčių savivaldybių tarnyboms skirti daugiau lėšų. Tam 2018 m. bus prašoma 6,7 mln. Eur.

Ministras žadėjo, jog bus atkreiptas dėmesys į kaimo ugniagesių problemas ir ateityje turėtų didėti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimas. Taip pat jis patikino, jog dėl savanorių ugniagesių veiklos plėtojimo ugniagesių etatai nebus mažinami, o ši veikla turi subręsti palaipsniui.

„Džiugu, kad patys ugniagesiai remontuoja, perdaro ir tobulina senus automobilius, patys tvarko patalpas. Taip pat jiems turime padėkoti už nuolat atliekamą prevencinį darbą“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas pažymėjo, jog ypač svarbus ir reikalingas yra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų bendradarbiavimas: „Tai bendrų sprendimų ieškojimas ir pagalba vieni kitiems.“

Pakruojo rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Alfredas Martūzas ir Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Romas Kisleravičius gvildeno savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos problemas. Pasak A. Martūzo, pakruojiečiai ugniagesiai savo rankomis įrengė visų keturių rajone esančių komandų patalpas. Jos pasikeitė neatpažįstamai. Tai paminėjęs vadovas auditorijai prisipažino, jog nėra tikras, kad tai gerai…

Seminare išsamų pranešimą padarė Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius R. Lukošius. Jis renginio dalyviams trumpai pristatė Ukmergės rajoną, apžvelgė savo vadovaujamos tarnybos veiklą, 10 metų gaisringumo analizę, pasidalino patirtimi. Be to, susirinkusieji buvo supažindinti su perspektyviniu tarnybos vystymo planu 2016-2020 metams. Jame numatyta, jog 2018 m. Pabaiske turėtų būti pastatyta nauja gaisrinė. Valų kaime rajono savivaldybė yra numačiusi įsigyti pastatą, kuriame taip pat įsikurs gaisrinė. Šiuo metu ji glaudžiasi 1968 m. statytame avarinės būklės pastate.

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų situaciją apžvelgęs Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjas K. Taluntis teigė, jog viena iš galimybių gauti finansavimą naujai technikai įsigyti yra dalyvavimas projektuose. Apie dalyvavimą projektuose kalbėjo ir Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Rytis Velžys.

Savanorių ugniagesių veiklą aptarė Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Artūras Vaišnoras. Jis pasidalino mintimis, kaip savanoriai veikia kaimyninėse šalyse. Pranešėjas pripažino, jog kuo toliau, tuo sunkiau darosi suburti žmones savanoriškai veiklai. Tačiau padėtis nėra be išeities, pasak A. Vaišnoro, vertėtų domėtis ir remtis kitų šalių, kurios šioje veikloje sukaupusios daugiau patirties, praktika.

Seminaro dalyviai susidomėję klausėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjo V. Kaziliūno pasisakymo, kuriame jis apžvelgė savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veik-lą, jų finansavimą, problemas bei planuojamos veiklos kryptis. Renginys baigėsi diskusijomis. Skirstydamiesi savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovai pripažino, jog išgirdo ir sužinojo nemažai naujo. Taip pat daugelis džiaugėsi suteikta galimybe apsilankyti istorinėje vietoje, pirmojo Lietuvos prezidento gimtinėje, bei jo įkurtame dvare.