Ar pakels didėjančią naštą smulkūs ūkininkai?

 Finansų ministrui Viliui Šapokai pristačius naujos mokesčių reformos gaires paaiškėjo, kad planuojami mokestiniai pakeitimai turės didelės įtakos šalies ūkininkams, nes planuojama jiems mažinti ar naikinti galiojančias lengvatas.

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėt-ros skyriaus vyr. specialistė Asta Dutkienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad rajone įregistruota 2 416 veikiančių ūkių, iš jų 126 – ekologiniai. Vidutinis rajone esančių ūkių dydis – 6–7 hektarai. A. Dutkienė informavo, kad šįmet 2 479 pareiškėjai deklaravo 63 908 hektarus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių. Pernai ir pareiškėjų, ir plotų buvo daugiau – atitinkamai 2 648 ir 64 587. Anot vyr. specialistės, deklaravusiųjų sumažėjo dėl papildomų reikalavimų, taikomų norintiems gauti išmokas.

Didins mokesčius

Skelbiama, kad Valstybės kontrolė yra paskaičiavusi, jog šiuo metu Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos. Šešios numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, keturios – Sveikatos draudimo įstatyme. Po tris lengvatas – Pridėtinės vertės mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Išlygų ūkininkams yra ir Akcizų, Pelno mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Žemės mokesčio ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymuose.

Vyriausybė siūlo keisti arba panaikinti kai kurias lengvatas.

Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 proc. tarifu. Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymo visų žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų apmokestinamajam pelnui, išskyrus žemės ūkio veiklą vykdančių kooperatinių bendrovių apmokestinamąjį pelną. Smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10) 5 proc. tarifas ir toliau būtų taikomas bendra tvarka.

Permainos laukia ir dėl gyventojų pajamų mokesčio. Dabar žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra PVM mokėtojas. Tuo atveju, jeigu yra PVM mokėtojas, apmokestinamos taikant lengvatinį 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Vyriausybė planuoja visas žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naujai siūlomą individualios veiklos apmokestinimo sistemą ir taikant bendrą 15 proc. GPM tarifą ir mokesčio kreditus (taikant mokesčio kreditą, faktiškai 15 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas tik tiems gyventojams, kurių metinis pelnas siekia 30 000 eurų, kitiems tarifas būtų atitinkamai mažinamas).

Taip pat siūloma siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, akcizų tarifą tokiems degalams padidinant nuo 21 iki 56 eurų už vieną toną. Sumažinus akcizų lengvatą, vieno litro žymėto dyzelinio kuro kaina pakiltų apie 4 centus.

Šiuo metu ūkininkams galiojančios socialinių įmokų „lubos“ – 7 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU). Bus bandoma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančių asmenų kategorijoms, įskaitant ir ūkininkus, nustatant, kad šie asmenys moka socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų lubas – 28 VDU per metus.

 Sukėlė nepasitenkinimą

Siūlomas lengvatų naikinimas sukėlė žemdirbius ginančių organizacijų nepasitenkinimą. Konstatuota, kad lyginant 2015–2016 metus su 2013–2014 metais, pajamos iš augalininkystės produkcijos sumažėjo 47 proc. ir nėra jokių ženklų, kad padėtis pasikeis. Tuo tarpu produkcijos vienetui sukurti visos išlaidos auga – 87 proc. ūkininkų ūkių dirba be pelno, verčiasi tik iš išmokų. Dėl lengvatų mažinimo ar naikinimo Lietuvos ūkininkų sąjunga ruošiasi organizuoti visuotinį žemdirbių suvažiavimą ir jame priimti nutarimus dėl mokestinės reformos.

 „Kaimas dar labiau nyks“

Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas ūkininkas Algirdas Valaiša taip pat tikino, kad jei bus panaikintos lengvatos, tai dar labiau smogs, anot jo, merdinčiam kaimui.

Asociacijos pirmininkas pastebėjo, kad šiuo metu išmokos Lietuvos ūkininkams yra tris kartus mažesnės už tas, kurios mokamos kitiems Europos Sąjungos žemdirbiams. Tad su jais mūsų šalies ūkininkams yra sunku konkuruoti. Anot A. Valaišos, reformų ruošėjai neatsižvelgė į tai, kad dauguma ūkininkų – smulkūs. Net jei ūkininkas dirba 10–50 hektarų žemės, jis palyginti sunkiai verčiasi.

Asociacijos pirmininko skaičiavimu, Ukmergės rajone yra gal kokie 8–10 procentų stambių ūkių. Jiems galbūt ir bus lengviau vykdyti veiklą sumažinus leng-vatų, tačiau smulkesniesiems tai gali būti jų darbų pabaiga. „Valdžia turėtų labai gerai pamąstyti, ar reikėtų mažinti lengvatas – juk dabar žmonės, iš jų dauguma – jauni, ūkininkaudami užsidirba sau pragyvenimui, sukuria darbo vietų. Jei jie žlugs, tai arba paliks kaimą, arba stos į pašalpų prašytojų gretas“, – prognozavo A. Valaiša.

Jis sakė, kad asociacija ruošia pasiūlymus dėl būsimo lengvatų naikinimo, kurie bus pristatyti žemės ūkio ministerijai. „Antradienį susitiksime su žemės ūkio ministru, jam išdėstysime savo požiūrį dėl būsimos reformos pasekmių“, – pasakojo A. Valaiša.

Ir pridūrė, kad lengvatų naikinimas – ne vienintelė problema. Anot ūkininko, reikalaujama, kad ekologiškai ūkininkaujantys kartą per penkerius metus sėtų dobilus. „Anksčiau už tai buvo mokama 200 eurų išmoka už hektarą, o dabar siūloma tik 59 eurai. Per tuos metus derliaus negauni, vien sėkla kainuoja 120 eurų. Dėl to ministrui taip pat išdėstysime savo požiūrį“, – sakė pašnekovas.

Jis neslėpė ir nusivylimo naująja valdžia – atseit žemdirbiai tikėjosi, jog „valstiečiai“ supras žemdirbius, lengvins jų dalią, deja, išėjo atvirkščiai…