Ką svarbu žinoti lankantis miške

Atšilus orams, mielai traukiame į gamtą, miesto šurmulį dažnai keičiame į pasivaikščiojimą miške. Tačiau svarbu nepamiršti, kad mišką reikia tausoti ir tinkamai jame elgtis.

Lietuvoje miškų lankymas yra laisvas, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų miškus, pavyzdžiui, pasienio zonoje, kariniuose objektuose. Elgesio miške ribojimai glaustai išvardinti aplinkos ministro tvirtinamose Lankymosi miške taisyklėse, kurias galima rasti interneto puslapyje www.e-tar.lt . Minėtose taisyklėse numatyta, kad miško plotai, į kuriuos įeiti draudžiama, yra specialiai pažymimi. Paprastai miško lankymas ribojamas ten, kur vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Tokiais atvejais pastatomi informaciniai-įspėjamieji ženklai arba teritorija pažymima aiškiai matomomis „stop“ juostomis. Kartais įspėjamasis ženklas gali būti išverstas medžio, todėl jei girdite, kad miške vyksta darbai, o ženklų aplink nematyti, dėl savo saugumo ten geriau neikite.

Važiuoti automobiliais ir juos parkuoti negalima bet kur, įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį leidžiama tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Lankymosi miške taisyklėse numatytas draudimas statyti automobilius ant miško paklotės. Taip pat draudžiama palikti mašinas vandens telkinių apsaugos juostose, t. y. arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinių. Jei nėra specialių stovėjimo aikštelių, automobilius statyti reikėtų šalikelėje.

Miške jodinėti galima keliais ir tam skirtais takais, o važiuoti dviračiais – keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos.

Atminkite, kad poilsiui apsistoti miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose ir pan. Taigi palapinės kur panorėjus statyti negalima. Stovyk-laujant laužus kurti galima specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtų stovyklaviečių laužavietėse. Patys lankytojai savo nuožiūra įsirengti laužaviečių negali. Laužui leidžiama rinkti tik tas šakas ir žabus, kuriuos radote ant žemės. Negalima savavališkai kirsti sausuolių, juo labiau žaliuojančių medžių. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, o baigus kūrenti, užpilti jį žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą galima visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas.

Miške draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, ardyti miško paklotę, gaudyti laukinius gyvūnus, rinkti paukščių kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir kt.).

Atvykę į mišką su augintiniais turėtų nepamiršti, kad negalima paleisti miške šuns be antsnukio, tačiau antsnukis nebūtinas, jei šuo vedamas už pavadėlio.

Savaime suprantama, kad negalima miške šiukšlinti ar plauti transporto priemonę.

Lankymosi miške taisyklėse numatyta, kad miško lankytojai, pastebėję gaisrą, privalo nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ miškų urėdijai, o apie pastebėtus sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus pagal galimybę pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrai ar veterinarijos tarnybai.

Taigi, vykdami į mišką nepamirškite išvardintų patarimų, o informacijos apie stovyklavietes ieškokite internete. Valstybiniuose miškuose urėdijų įrengtas stovyklavietes rasite svetainės www.valstybiniaimiskai.lt rubrikoje „Rekreaciniai objektai“, o privačiuose miškuose įrengtų viešojo naudojimo rekreacinių objektų žemėlapius skelbia Nacionalinė mokėjimo agentūra svetainės www.nma.lt rubrikoje „Naudinga informacija“.

Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu