„Misija Sibiras‘16“ dalyviai sugrįžo iš Igarkos

Auksė KANIŪTĖ

Praleidę dvi savaites už poliarinio rato esančioje Igarkoje, „Misija Sibiras‘16“ dalyviai sugrįžo į Lietuvą. Nepaisant ankstyvo traukinio atvykimo laiko, juos pasitiko būrys draugų, artimųjų ir tų, kurie neabejingi Lietuvos istorijos išsaugojimui bei projekto „Misija Sibiras“ veiklai.

Pastatė kryžius, kurių bendras svoris siekė 810 kg

Šių metų ekspedicija buvo sėsli. Dalyviai, pasiekę Igarką, joje ir praleido daugiausia savo laiko. To priežastis – kapinių, kurias tvarkė ekspedicijos nariai, bendras plotas, siekiantis net 1,13 ha. Tai vienos didžiausių lietuvių kapaviečių buvusios SSRS teritorijoje. Tremties metais į Igarką buvo ištremta tūkstančiai lietuvių, todėl joms sutvarkyti prireikė nemažai laiko. Tvarkymo darbus iššūkiu pavertė kintantis klimatas. Tremties metais Igarkos žemės buvo sukaustytos amžinojo įšalo, o dabar, klimatui šylant, įšalas traukiasi, tad vietovė kartu su kapinėmis pelkėja. Būtent todėl lietuviams ir teko daug laiko darbuotis pelkėse.

Lietuviški kryžiai – išskirtiniai

Igarkos kapinėse „Misija Sibiras“ dalyviai tvarkė aplinką bei rūpinosi kryžiais.

Dar prieš išvykdama komanda intensyviai dirbo ir ruošėsi ekspedicijai. Vienas iš pasiruošimo etapų – kryždirbystės amato mokymasis kartu su kryždirbiu Algimantu Sakalausku. Projektas beveik nuo pat gyvavimo pradžios bendradarbiauja su minėtu bei kitais kryždirbiais, kurie ekspedicijų dalyvius supažindina su savo amato subtilybėmis. Kryžius – vienas seniausių žmonijos simbolių, naudojamas įvairių religijų ir tikėjimų. Bet tradiciniai lietuviški kryžiai yra išskirtiniai. Įprasto kryžiaus tiesių susikirtimas simbolizuoja dieviškumo ir pasaulio sankirtą, bet lietuviai kryždirbiai savo kūriniams panaudoja ne tik dvi tieses. Kryžiai puošiami stogeliais, mūkelėmis, reljefiniais ornamentais, spygliais ir, žinoma, saulutėmis. Lietuviški kryžiai savyje jungia tradicinį amatą, meną bei tikėjimą, naudojami architektūros, kalvystės, skulptūros ir netgi tapybos elementai. Tad išmoktas pamokas ekspedicijų dalyviai pritaiko Sibire tvarkydami kapines ir statydami kryžius.

Į Igarką buvo plukdomi 1 750 kilometrų

Pirmąją dieną atvykus į kapines jos buvo sunkiai įžengiamos. Prireikė net kelių dienų, kol pavyko erdvę atlaisvinti: teko pjauti krūmynus, išvilkti išvirtusius bei apgenėti išsikerojusius medžius. Sutvarkius aplinką, laukė dar atsakingesnė užduotis – darbas su kryžiais. Vaikinai ir merginos ne tik tiesino ir tvirtino senuosius, bet pastatė ir devynis naujus, lietuviškai puoštus kryžius, kurie į Igarką 1 750 km buvo plukdyti iš Krasnojarsko. Nauji kryžiai pagrindinėse Igarkos lietuvių kapinių erdvėse „Misija Sibiras“ komandos dėka iškilo per mažiau nei 48 valandas. Šis skaičius atrodo įspūdingai, turint mintyje, kad dalyviai pastatė kryžius, kurių bendras svoris siekė 810 kg.

Ankstyvą pirmadienio rytą „Misija Sibiras‘16“ komanda pasiekė Vilniaus geležinkelio stotį. Čia jų laukė artimieji, Igarkos tremtinių bendruomenė ir visi, kurie yra neabejingi projekto veiklai. Dalyviai iš traukinio išlipo 7.33 val., bet nuo traukinio link stoties pajudėjo tik apie aštuntą valandą – tiek laiko užtruko sutiktuvių apsikabinimai ir sveikinimai.

Prezidentė ekspedicijos dalyvius pavaišino medumi

Pasimatyti su ekspedicijos komanda panoro ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji dalyvius pakvietė kartu papusryčiauti Prezidentūroje.

D. Grybauskaitė „Misijos Sibiras‘16“ dalyvius pavaišino savo medumi, šilauogėmis ir obuolių sultimis.

„Tai, ką daro „Misija Sibiras“, turi ilgaamžę, simbolinę prasmę. Šios ekspedicijos savyje sukaupia didelį patriotizmo užtaisą, jos prisideda prie mūsų identiteto išsaugojimo. Dabar svarbu perduoti šį stiprybės ir pasididžiavimo Lietuva jausmą kaip galima plačiau“, – sakė prezidentė.

Ekspedicijos dalyviai, lankydamiesi Butovo poligone, kur stalinistinio režimo metais buvo sušaudyti šimtai įvairių tautybių asmenų, taip pat ir lietuvių, jų žūties vietoje pasodino gėlių.

Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams prieš išvykstant perdavė penkis laiškus, adresuotus Krasnojarsko krašte, Igarkoje, gyvenantiems tremtiniams ir jų palikuonims. Misijos dalyviai šalies vadovei parvežė atsakymą, kurį parašė Viktorija Braškytė. Jos laiške rašoma, kad tėčio ir močiutės, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Igarką, nebėra tarp gyvųjų, bet visą Lietuvai skirtą meilę jie perdavė savo įpėdiniams. Savo laišku moteris Prezidentei ir visiems lietuviams siunčia savo širdies šilumą.

Laukia susitikimai

Po visų darbų „Misija Sibiras‘16“ komanda sugrįžo į Lietuvą, tačiau projektas dar tik prasideda. Ekspedicija yra tik viena iš projekto dalių. Nors dalyvių lauks šiek tiek poilsio, tačiau nuo rudens prasidės intensyvūs susitikimai su moksleiviais, tremtiniais, bendruomenėmis ir visais, kuriems įdomi „Misija Sibiras“ projekto veikla. Būtent taip ir yra įgyvendinamas vienas iš projekto tikslų – pilietiškumo idėjų sklaida.

Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 15 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai labai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.