Rugsėjis Žemaitkiemyje – poeto Vlado Šlaito atminimui

Spausdiname Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubo narių Ritos MIKUTIENĖS ir Ramundos MISIŪNIENĖS parengtą publikaciją apie žemaitkiemiečių saugomą šviesios atminties poeto Vlado Šlaito atminimą, vyksiančius renginius.

Rudeniop, gelstant ir vis dažniau tyliai leidžiantis ant takų lapams, Žemaitkiemio ore pradeda sklandyti poezija, nes artėja poeto V. Šlaito gimtadienis, rugsėjo 27-oji. Tai poetas, kuris labai mylėjo savo kraštą, daugelyje jo eilių vienaip ar kitaip suskamba Žemaitkiemio ar Ukmergės gaida.

V. Šlaito tėvas Stasys kartu su broliu ir seserimi gyveno Žemaitkiemio miestelyje Ukmergės rajone, o per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Rusiją. Ten jis ir sutiko būsimą žmoną Antaniną, su kuria susilaukė sūnaus Vlado. Antanina visiems laikams prarado turtingos inteligentų šeimos malonę. Praėjus maždaug metams po sūnaus gimimo, 1921 m. Šlaitų šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Žemaitkiemyje pas Stasio motiną.

1929 m. Vladas pradėjo mokytis pradžios mokykloje, o 1932 m. įstojo į Ukmergės valstybinės gimnazijos pirmąją klasę. 1940 m. baigė Ukmergės gimnaziją ir pradžios mokyklų mokytojų kursus. Iki 1941 m. dirbo mokytoju Būdviečių pradžios mokykloje Tauragės apskrityje. Pasibaigus mokslo metams, V. Šlaitas grįžo į Ukmergę. 1941–1943 m. dirbo Ukmergės savivaldybės raštininku.

1943 m. buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Joje perėjo mokymus, buvo pasiųstas į frontą prie Leningrado. Vokiečiams traukiantis pateko į Vokietiją, kur gyveno pabėgėlių stovyklose. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje, dirbo plieno, tekstilės, metalo apdirbimo fabrikuose. Didžiąją gyvenimo dalį poetas praleido emigracijoje.

1956 m. apsistojo Londone. Dirbo ligoninės sanitaru, „Nidos“ lietuvių spaustuvės linotipininku. Paskutinius gyvenimo metus praleido senelių pensionate, mirė Braitone (Pietų Anglija). Palaidotas Londono Šv. Patriko kapinėse, lietuvių skyriuje.

Kraštiečio poeto V. Šlaito kapas Londone.

Tokia trumpa poeto, kurio 10 poezijos rinkinių išleista Vokietijoje, Anglijoje ir Amerikoje, gyvenimo istorija. Jo visa poezija buvo leidžiama išeivijos lietuvių rūpesčiu ir kiekviena poeto knyga susilaukdavo nemažo literatūrinio rezonanso. Apie jo kūrybą rašę tokie žymūs literatūros autoritetai, kaip Kazys Bradūnas, Rimvydas Šilbajoris, Pranas Naujokaitis, Alfonsas Nyka-Niliūnas ir daugelis kitų. Lietuvoje 1982 m. buvo išleista vienintelė knyga „Be gimtojo medžio“. Tik 1997 m. Indrės Žekevičiūtės pastangomis buvo išleista pilna rinktinė „Saulė ant šaligatvio“.

V. Šlaito unikalumą lėmė laisvas ir proziškas eiliavimas. Emigracijoje jo stilius nutolo nuo tradicinio dainingo lyrizmo. Eilėraščiai tapo panašūs į lakoniškus kasdienius užrašus, ritminę prozą ar tiesiog nuoširdų pokalbį su savimi. Tuo metu literatūroje tai buvo neįprasta poezijos forma. Eilėraščiai pilni ilgesio gimtam kraštui, meilės motinai, pasauliui ir žmogui, labai lengvai apkeliaujantys žmogaus giliausias kerteles, pilni prasmės, labai nuoširdūs. Paskaitę ir šiandien jo poezijos žmonės grižta vėl ir vėl. Ne veltui Ukmergės viešoji biblioteka pavadinta jo vardu ir bibliotekos kolektyvas, skaitytojai didžiuojasi šiuo vardu. Gaila tik, kad tarp mūsų nebėra Vlado, su mumis tik jo eilės… Ir mes jo ir jo eilių nepamiršome…

Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubas buvo įkurtas 2020 metais. Klubas jungia visus besidominčius krašto istorija, čia gyvenusiais žmonėmis – kūrėjais bei gamta ir jos reiškiniais, dangaus kūnais, kad skleistų informaciją apie čia gyvenusius iškilius žmones, gamtos reiškinius. Mes apie visa tai renkame, kaupiame ir saugome medžiagą, ruošiame susitikimus, konferencijas, paskaitas, skleisdami šią informaciją plačiau, stengiamės pritraukti daugiau jaunų žmonių į šią veiklą, sudominti krašto istorija. Šiemet, kaip ir kelerius ankstesnius metus, klubas šiai šventei ruošėsi nuo pavasario; rašė projektą, dalyvavo konkurse, kvietė bendradarbiauti Žemaitkiemio biblioteką, Ukmergės V. Šlaito viešąja biblioteką, Žemaitkiemio seniūniją, bendruomenės narius ir visiems kartu paminėti poeto 106-ąjį gimtadienį.

Prie poeto namelio Žemaitkiemyje pastatytas paminklas Meilei.

Liepos mėnesį pradėjome literatūrinė ekskursija „Vlado Šlaito poezijos takais“. Daugiau apie ją galime rasti mūsų Facebook’o puslapyje. Įgyvendinant Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubo vykdomą projektą „Ten, kur iki šiol ausyse skamba kurklelio muzika“, rugpjūtį vyko kūrybinis užsiėmimas, skirtas poeto V. Šlaito gimtadieniui. Vėlėme vilnos paveikslus poeto eilių tematika. O rugsėjis pilnas kitų renginių, skirtų V. Šlaito gimtadieniui. Juos pradėjome veikla iš renginių ciklo pagal Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubo ir bibliotekos vykdomą projektą „Ten, kur iki šiol ausyse skamba kurklelio muzika“. Susirinkę tapėme paveikslus poeto kūrybos temomis.

Rugsėjo 17 d., 15 valandą, dar galite spėti į didįjį renginį – Atminimo vakarą „Ten, kur iki šiol ausyse skamba kurklelio muzika“.

Eiles skaitys 2017 m. literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas Benediktas Januševičius, savo kūrybą pristatys poetai Antanas Guzelis ir Albinas Kuliešis. Vlado Šlaito eiles skaitys Žemaitkiemio krašto skaitovai.

Taip pat koncertuos žinomas kompozitorius ir atlikėjas Jonas Chockevičius.

Renginys vyks prie poeto namelio Žemaitkiemyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 9 (esant blogam orui – Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčioje, Simono Morkūno aikštė 2).

Visų, kurie nespėjo į literatūrinę ekskursiją liepos mėnesį, lauksime rugsėjo 24 dieną. 12 valandą organizuojama literatūrinė ekskursija „Vlado Šlaito gyvenimo ir kūrybos keliais“. Aplankysime poeto namelį, pabūsime miestelio bažnyčioje, paklausysime eilių prie Žemaitkiemio ežero, o kapinėse padėsime gėlių ant poeto motinos kapo. Ekskursiją užbaigsime Žemaitkiemio bibliotekoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 15) prie arbatos puodelio. Daugiau informacijos: zemaitkiemis@ukmergesvb.lt arba tel. +370 648 09 114, +370 600 33 948.

Kraštotyros ir meteoritų ieškotojų klubo archyvo nuotraukos