Kaip saugoti savo sveikatą per karščius

Lietuvą užplūdus karščio bangai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, kaip karštomis dienomis reiktų saugoti savo sveikatą.

 

Vanduo gaivina, bet būkime budrūs

Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių.

Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam – pataria NVSC specialistai.

Specialistai taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. Bet būkime budrūs ir atsargūs, ypač, kai labai karštu oru šokame į šaltą vandenį. Pasinerti į bet kokios temperatūros šaltą vandenį tampa pavojinga, jei nesate pasiruošę tam.

Kai įkaitęs kūnas patenka į šaltą vandenį, „šalčio šokas“ gali sukelti kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, gali atsirasti dusulys ir greitas kvėpavimas, sutrinka gebėjimas mąstyti ir veikti, tai kelia riziką nuskęsti net ir gerai mokantiems plaukti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Viena iš priežasčių yra maudymasis apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Didžiausias pavojus – šilumos smūgis

Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jaučiama, kad jis yra akivaizdžiai karštas (kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 40 °C), asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę. Šilumos smūgio ištiktam žmogui padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas.

NVSC specialistai įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti ar apipilti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos).

Svarbiausia – prevencija

• Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
• Stenkitės kūną vėsinti drung-nu dušu ar vonia, išeidami į lauką karštą dieną pasiimkite su savimi vandens atsigerti ir apsišlakstyti.
• Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, kuriose oras yra kondicionuojamas.
• Per karščius ribokite fizinį aktyvumą.
• Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri).
• Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
• Atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės (pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę), nešiokite akinius nuo saulės.

Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų. Taip pat reikėtų vengti gerti šaltus skysčius, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.

„G. ž.“ inform.