Prezidentūroje pagerbtos daugiavaikės mamos

Loreta EŽERSKYTĖ

Gegužės 29-ąją Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda 60-čiai mamų, tėčių ir globėjų įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius. Mamas, tėčius ir globėjus iš visų Lietuvos regionų šalies vadovas apdovanojo už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.

Tarp pagerbtų mamų buvo ir dvi Ukmergės rajono gyventojos. Tai – Vidiškių seniūnijos Šventupės kaime gyvenanti Stasė Čirbienė ir Želvos seniūnijos Tolučių kaimo gyventoja Danutė Butkienė. Jos abi išaugino ir dorai išauklėjo po penkis vaikus.

Šalies vadovas valstybės apdovanojimą įteikė ir šventupietei S. Čirbienei.

Mamas, tėčius ir globėjus pagerbė kartu

Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, šiais metais neatsitiktinai išskirtiniu įkvėpimu visuomenei tapusios mamos ir tėčiai, globėjos ir globėjai valstybės vardu pagerbiami kartu.

„Skirtingai išreiškiama, bet ta pati tėviška ir motiniška meilė, pagarbos kupini tėvų santykiai yra stiprybės šaltinis ne tik jūsų vaikams, jūsų šeimoms, bendruomenėms, bet ir visai valstybei. Jūsų, brangios Mamos ir Tėčiai, tarpusavio meilės ryšys, jūsų atsakingai prisiimtas šventas pašaukimas perduoti gyvybę, globoti ir ugdyti vaikus ne tik pratęsia jūsų šeimos, giminės istoriją, bet ir kuria Lietuvos ateitį“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, jog mamų ir tėčių atsidavimas, darbštumas, meilės žodžiai, besąlygiška parama tapo pavyzdžiu ir tvirtybės šaltiniu vaikams.

„Jūsų užaugintos ir rūpestingai į gyvenimą išleistos atžalos, tapusios gydytojais, mokytojais, verslininkais, menininkais, politikais, dabar kuria mūsų valstybės gerovę. Jos perduoda jūsų įskiepytas tradicijas ir vertybes savo vaikams. Jūsų motiniška ir tėviška meilė, jūsų ištvermė ir tikėjimas pavertė šį pasaulį saugesne, šviesesne, teisingesne vieta gyventi ateities kartoms“, – pažymėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas mamoms, tėveliams, globėjoms ir globėjams palinkėjo, kad juos kasdien lydėtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas.

„Savas vargas negali būti sunkus…“

„Pati esu iš penkių vaikų šeimos, su vyru susilaukėme ir užauginome penkis vaikus, dabar turiu 10 anūkų, jau džiaugiuosi dviem proanūkiais…“ – taip apie save trumpai papasakojo D. Butkienė, kai su ja, grįžusia iš iškilmių Prezidentūroje, kalbėjomės telefonu.

Danutę ir Romualdą Butkus gandrai lankė kas trečius metus. 1963-ųjų vidurvasarį tėvelių džiaugsmui gimė Regina. 1965-iais šeima susilaukė Vaclovo, po dvejų metų – Mečislovo, 1969-iais – Albino. Dar po dvejų metų pasaulį išvydo jauniausias sūnus Ramūnas.

Kaime gyvenusi šeima laikė gyvulius, turėjo daržą, augino daržoves. Abu tėvai dirbo kolūkyje, tad vaikai nuo mažumės išmoko visus lauko ir namų darbus, pagal jėgas padėdavo mamai bei tėčiui.

Moteris mena, kad neretai dirbti į kolūkio laukus skubėdavo namuose pamaitinusi ir užmigdžiusi kūdikį. Neretai jai buvo skiriami įvairūs žemės ūkio darbai, kuriuos atlikdavo viena, kai būdavo kam namuose pasirūpinti mažaisiais.

Nors dirbti teko sunkiai ir daug, D. Butkienė tvirtina, kad jai auginti vaikus buvo tikras džiaugsmas ir ramybė: „Savas vargas negali būti sunkus. Svarbiausia, kad visi gimė sveiki, augindami nė su vienu neturėjome problemų. Čia vienos po kitų vaikų krikštynos. Rodos, nespėjome ir apsidairyti – dukra ir sūnūs spėjo užaugti, jau vestuves teko kelti, netrukus vienas po kito ir anūkais ėmė džiuginti… Visiems buvo smagu, linksma kartu, namai nuolat buvo pilni klegesio, dainų ir muzikos…“

Mama džiaugiasi, kad visi vaikai ir anūkai iki šiol labai sutaria. Šeimoje gyvuoja tradicija visiems per Kalėdas susirinkti į tėvų namus. Tiesa, jau 19 metų, kai gimtuosiuose namuose atžalų laukia tik mama, tėtis Romualdas iškeliavo amžinybėn.

„Užaugę, savo šeimas sukūrę vaikai savaitgaliais suvažiuodavo pas mus. Net per atostogas ne prie jūros, į namus skubėdavo. Žinojo, kad kaime visada yra darbų, norėjo mums su vyru kuo daugiau  padėti,“ – kalbėjo D. Butkienė.

Vaikai rado savo kelią

Pasakodama apie šeimą Danutė užsimena, jog augdami vaikai visada matė darbštaus ir tvarkingo tėvo pavyzdį. Visi, baigę Želvos vidurinę mokyklą, įgijo specialybes, turi darbus ir sąžiningai dirba. 

Regina Panevėžyje baigė medicinos mokyklą ir dirba slaugytoja, Vaclovas tapo baldininku, Mečislovas – mechanikas.  Albinas turi veterinarijos gydytojo diplomą, tačiau jį likimas nuvedė kita linkme – dirba Želvos seniūnijoje ir Savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje.

Vaclovas ir Albinas nemažai laiko skiria savo pomėgiui – muzikai, jie abu groja kapeloje „Želvelė“, o Vaclovas kolektyvui ir vadovauja.

Mama džiaugiasi senatvės dienomis

Prieš kelerius metus  Butkų šeimą sukrėtė skaudi nelaimė – nelaimingo atsitikimo metu žuvo jauniausias sūnus Ramūnas.

Tai prisiminusi D. Butkienė sako, jog po Ramūno žūties namuose nutilo visus šeimos narius džiuginusios sūnų dainos, neskamba muzika: „Mamai laidoti vaiką labai sunku… Nėra nė dienos, nė valandos, kad užsimirščiau… Kuomet marti su anūkais atvažiuoja į svečius, visada laukiu iš automobilio išlipančio ir Ramūno…“

Našle likusi D. Butkienė gyvena su sūnumi Albinu. Mama pasakoja, kad dabar neturi jokių rūpesčių, visus darbus skuba nudirbti sūnus.

„Į senatvę atsiranda sveikatos problemų, vis sunkiau darosi vaikščioti. Bet savo gyvenimu tikrai nesiskundžiu. Džiaugiuosi, kad nuolat sulaukiu vaikų, anūkų dėmesio. Ir jei manęs kas nors klaustų nuomonės, ar gimdyti vaikus, visada linkėčiau auginti ne vieną. Juk kiekvienas mažylis tėvams atneša pilnatvę ir džiaugsmą“, – dalinosi penkis puikius vaikus užauginusi mama.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/Robertas DAČKUS