Nuotrauka iš praeities

Fragmentas iš Pašilės progimnazijos istorijos

Raimundas KLIMAVIČIUS

Istorikas

Prieš keliolika metų interneto platybėse šmėkštelėjo tarpukaryje daryta nuotrauka, kurioje grupelė žmonių buvo nufotografuota prie senojo Pašilės progimnazijos pastato Pašilės g. 21. Ją pamatęs nebuvau visiškai užtikrintas, ar tikrai tai Pašilėje fotografuota nuotrauka, nes prierašas prie jos teigė visai ką kitą. Tačiau kai kurie ten užfiksuoti žmonės leido manyti, kad joje matomas pastatas tikrai yra tas, kuriame tarpukariu veikė Pašilės mokykla. Praslinko nemažai laiko ir, vartant tarpukario Lietuvos spaudą, aptikau žinutę, kurioje buvo aprašytas nuotraukoje užfiksuotas įvykis. Pabandžius vėl internete surasti tą nuotrauką, deja, to padaryti jau nepavyko. Gerai, kad liko išsaugota tos nuotraukos kopija. Šis vaizdas iš praeities ir paskatino šiek tiek pasidomėti Pašilės progimnazijos istorija.

Atsakyti į klausimą, kada Pašilėje buvo įkurta mokykla, be specialaus archyvinio tyrimo yra sunku. Tačiau žinoma, kad 1896 m. prie jau Pašilėje veikusios mokyklos buvo įrengta sporto aikštelė, kurios įrengimui medienos iš savo miškų skyrė grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. Tai buvo valdinė dviklasė pradinė mokykla dėstomąja rusų kalba, kurioje mokslas trukdavo ketverius metus. Kaip prisimena iš šalia Pašilės esančio Slabados kaimo kilęs istorikas, mokslų daktaras Juozas Jakštas (1900–1989), pradėjęs lankyti Pašilės pradžios mokyklą 1910 m., ji „buvo perdėm rusiška“, nors tuo metu ir mokytojavo suvalkietis lietuvis mokytojas Stasys Dabulevičius. Jis su mokiniais kalbėjo tiktai rusiškai. Tik jeigu vaikas nė kaip nesuprasdavo, ką mokytojas liepia, pasakydavo jam lietuviškai.

„Kietas, tiesiog tironiškas buvo tas mūsų mokytojas Dabulevičius, – prisiminė J. Jakštas. – Visokiomis fizinėmis bausmėmis versdavo jis mus uoliai mokytis. Peisų, ausų tempimas, veidų pliauškinimas, delnų mušimas su ilga liniuote, klupdymas, be pietų ir po pamokų palikimas buvo įprastos mūsų mokytojo bausmės. Taip spaudžiami ir baudžiami stengėmės mokytis kiek galėjome. Tačiau retas mokinukas išvengdavo bausmių. Nors buvau ne paskutinis klasėje ir stengiausi kalti dalykus kiek galėjau, tačiau ne kartą teko būti paklupdytam ir pliaukštelėtam delnu per veidą“.

Mokslas mokykloje vyko ne tik rusų kalba, bet ir rusiška dvasia.

Pasak J. Jakšto, „kalėme rusų gramatiką, rašėme diktantus, skaitėme chrestomatiją, ypač kalėme daug eilėraščių. Kalėme taip pat Rusijos geografiją (fizinę ir politinę), istoriją ir net „slovesnostią“ (caro šeimos narių titulus)“.

Apie lietuvybę mokytojas neužsimindavo, mažai mokė ir lietuvių kalbos – tik rašyti lietuviškas raides ir skaityti iš mažos lietuviškos chrestomatijos.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokyklos veikla nutrūko. Apie 1917 m. Pašilėje apsigyveno brolis ir sesuo Zdobickai. Kaip prisimena kunigas Boleslovas Pacevičius, tuo metu buvęs aštuonerių, jie savo namuose įrengė mokyklą ir pradėjo nemokamai mokyti vaikus rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Kadangi patys mokytojai kalbėjo lenkiškai, tai ir mokslas vyko ta kalba.

Kunigo B. Pacevičiaus teigimu, lietuviška mokykla Pašilėje pradėjo veikti 1920 metais, o pirmoji mokytoja, pradėjusi mokyti vaikus lietuviškai, buvo Malvina Pulkauninkaitė.

1929 m. Pašilės pradžios mokyklos vedėju paskiriamas mokytojas Jonas Saliamonas Ūsaitis, kilęs iš Suvalkijos, o 1932 m. čia pradeda dirbti ir 1929 m. Marijampolės mokytojų seminariją baigęs mokytojas Kazimieras Baršauskas. Šie mokytojai buvo aktyvūs Šaulių sąjungos nariai, vadovavo jos VI rinktinės 27-jam Pašilės šaulių būriui. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, abu buvo suimti ir ištremti į Sibirą.

Tarpukariu Pašilės mokykloje mokėsi miestelio ir aplinkinių kaimų, administraciškai priklausiusių tuometiniam Pabaisko valsčiui, vaikai. Šiame valsčiuje 1935 m. iš viso veikė 8 pradžios mokyklos: Antakalnio, Bartkūnų, Mažeikiškių, Nuotekų, Pašilės, Pabaisko, Steponavos ir Žuklių. Iš jų seniausia buvo Pašilės. Valsčiaus savivaldybė taip pat buvo įsikūrusi Pašilėje, dabartiniame mediniame progimnazijos pastate Pašilės g. 19 (tada – Ukmergės g. 12). Pagal tuo metu galiojusią tvarką kiekviename valsčiuje kasmet vykdavo ten veikusių mokyklų mokytojų metinės konferencijos. Štai tokios Pabaisko valsčiaus mokytojų konferencijos, įvykusios 1935 m. gruodžio 21 d. dalyviai ir yra užfiksuoti minėtoje nuotraukoje.

Šios konferencijos metu mokytojas K. Baršauskas, stebint jos dalyviams, I skyriaus mokiniams vedė pavyzdinę pamoką tema „Garsas ir raidė „e“. Po to pamoka bendros mokytojų diskusijos metu buvo aptarta. Konferencijoje dalyvavęs Ukmergės apskrities pradžios mokyklų inspektorius A. Virkėtis ją įvertino labai gerai ir susirinkusiųjų vardu padėkojo mokytojui K. Baršauskui už atliktą darbą. Antroje konferencijos dalyje mokytojas Vladas Laska perskaitė paskaitą „Pagrindiniai faktoriai mokymo ir auklėjimo darbe“, o Bartkūnų pradžios mokyklos mokytojas Jonas Jurkūnas – „Paišybos ir darbelių pamokos“. Pabaigoje konferencijos dalyviai priėmė kreipimąsi į valdžią dėl teisinių procedūrų sugriežtinimo tėvams, be priežasties neleidžiantiems vaikų į mokyklą, ir paragino Ukmergės apskrities savivaldybę steigti mieste specialią klasę vaikams su negalia ir šalia jos bendrabutį. Taip pat buvo nuspręsta 1936 m. birželio mėn. Pašilėje surengti valsčiaus mokinių šventę, o visi valsčiaus mokytojai nutarė paaukoti Ginklų Fondui nemažiau kaip po 10 litų. Po konferencijos įvyko bendri pietūs.

Konferencijos darbe iš viso dalyvavo 14 mokytojų, Pašilės parapijos klebonas kun. Kajetonas Babrauskas ir Pabaisko valsčiaus viršaitis Romas Žulys. Visi jie ir yra užfiksuoti šioje nuotraukoje iš praeities. Gaila, bet pavyko atpažinti tik kelis iš jų: pirmas iš kairės – Pabaisko pradžios mokyklos vedėjas mokytojas Juozas Cimbolaitis, šeštas – Pašilės parapijos klebonas Kajetonas Babrauskas, vienuoliktas – Pabaisko valsčiaus viršaitis Romas Žulys (?), keturioliktas (sėdi ant turėklo) – Pašilės pradžios mokyklos vedėjas mokytojas Jonas Saliamonas Ūsaitis, šešioliktas – Pašilės pradžios mokyklos mokytojas Kazimieras Baršauskas. Nuotraukos fotografas nežinomas.

Galbūt kas nors iš skaitytojų toje fotografijoje atpažins ir daugiau pedagogų, tarpukaryje mokiusių vaikus Pabaisko valsčiaus mokyklose.