„Profesorius E. Nekrašas buvo ir liks vienas didžiausių autoritetų Lietuvos filosofijoje“

Minint žymaus Lietuvos filosofo, akademiko Evaldo Nekrašo (1945–2023) 80 metų jubiliejų, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas rugsėjo 26 d. surengė mokslinę konferenciją „Pozityvus protas“. Pasak filosofo, VU Filosofijos fakulteto dekano prof. Jono Dagio, profesorius E. Nekrašas buvo ir liks vienas didžiausių autoritetų Lietuvos filosofijoje.

„Toks jis išliks visų pirma dėl plataus nuosekliai puoselėtų akademinių interesų spektro, kuris apėmė mokslinio pažinimo problematiką, pozityvistinės filosofijos istoriją ir kultūrinį poveikį, politikos mokslus ir politinę filosofiją“, – teigė prof. J. Dagys.

Anot vieno iš prof. E. Nekrašo mokinių, filosofo Pauliaus Gritėno, jis atliko labai svarbų vaidmenį supažindindamas Lietuvos viešąją erdvę su Vakaruose XX a. antroje pusėje didelę įtaką padariusia, bet dėl okupacijos laikotarpio ir sovietinės cenzūros neatrasta ir nesuprasta loginio pozityvizmo filosofija.

„Kuriantis nepriklausomos Lietuvos filosofiniam diskursui, prof. E. Nekrašas tapo vėliavnešiu tų, kurie kritiškai žvelgė į metafizines ambicijas, siekė mokslinio žinojimo plėtros ir mokslinės filosofijos kūrimo. Netiesiogiai jis tapo atsvara mūsų filosofijoje įsigalėjusiai vadinamosios kontinentinės filosofijos tradicijai. Tiek jo „Filosofijos įvadas“, tiek „Pozityvus protas“ tapo vadovėliais tiems, kurie laikosi griežtos faktų ir vertybių atskirties ir mano, kad mokslinis žinojimas yra pamatinis socialinės pažangos veiksnys“, – pažymėjo P. Gritėnas.

Pasak filosofo, nors Harvarde mokslinį darbą dirbęs, ten dėstęs, daug knygų ir mokslinių straipsnių palikęs profesorius netapo ryškia viešosios erdvės žvaigžde, jo paskaitų ir filosofinių interesų palikimas iki šiol daro įtaką mokslo filosofijos, politikos, teisės ir kitose svarbiose, valstybę kuriančiose ir ją saugančiose srityse.

Kaip rašoma VU Filosofijos fakulteto pranešime, prof. E. Nekrašo mokslinio palikimo reikšmę jam skirtoje konferencijoje aptarė šio fakulteto mokslininkai prof. J. Dagys, doc. Laurynas Peluritis, politinės filosofijos tyrėjas Mindaugas Stoškus, taip pat VU Teisės fakulteto profesorius Egidijus Kūris, Klaipėdos universiteto profesorius Aldis Gedutis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Akademikas prof. dr. Evaldas Nekrašas gimė 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje. 1962 m. baigęs Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kurio Vilniaus filiale studijavo radioelektroniką. 1962 m. taip pat buvo pakviestas studijuoti Vilniaus universitete Matematikos fakultete, kurį baigė 1967 m.

Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti asistentu VU Filosofijos katedroje, kurioje 1971 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“. 1983 m. apgynė filosofijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“. Po trejų metų E. Nekrašui suteiktas profesoriaus vardas. 1988 m. jis tapo Filosofijos katedros vedėju ir dirbo juo iki 2003 m. (nuo 1989 m. – atkurtame VU Filosofijos fakultete), lygiagrečiai nuo 1992 m. ėjo profesoriaus pareigas naujai įsteigtame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras, perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m.

Prof. E. Nekrašas stažavosi ir tobulinosi užsienio mokslo centruose – Varšuvos universitete, J. W. Goethe’s universitete Frankfurte prie Maino, Švedijos tarptautinių reikalų institute, Harvardo universitete, kaip kviestinis profesorius dėstė Zalcburgo universitete. Buvo aktyvus kitose akademinės ir visuomeninės veiklos srityse: dirbo VU Sociologijos laboratorijos moksliniu bendradarbiu ir grupės vadovu, Lietuvos mokslo tarybos nariu, Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėju, Užsienio reikalų ministerijos konsultantu, Atviros visuomenės kolegijos tutoriumi. 1988–2013 m. buvo Lietuvos filosofų draugijos pirmininkas, taip pat VU senato narys. Dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos veikloje. 2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Prof. E. Nekrašas parengė ir paskelbė keturias mokslo monografijas, filosofijos vadovėlį studentams, daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais, taip pat reikšmingų filosofijos tekstų vertimų.

„Žinote, man, kaip mokslininkui, didžiausią pasitenkinimą kelia mano knyga „Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei“. Ją rašiau net dešimt metų. Tai labai ambicinga knyga, kurioje aprėpiama daugybė klausimų, aktualių ir politikos mokslams, – yra pasakojęs prof. E. Nekrašas. – Kitas man, kaip mokslininkui, labai malonus ir giliai įstrigęs prisiminimas, kai kurso pabaigoje studentai ėmė ploti už įdomias ir naudingas paskaitas. Iki tol maniau, kad plojama tik teatre, po gero spektaklio ar koncertų salėse. Tad man tai buvo taip neįprasta ir taip malonu.“

Apie save prof. E. Nekrašas yra sakęs: „Mano kelias daug kur dvigubas: juk ir į filosofiją bei politologiją atėjau ne iš karto, o po inžinerijos bei matematikos studijų. Gal šitai susiję ir su tuo, kad esu gimęs po Dvynių ženklu.“

Paruošė Loreta EŽERSKYTĖ

Šeimos asmeninio archyvo nuotr.