Penkios vasaros dienos, pilnos atradimų, draugystės ir svajonių

Genė VAITKŪNIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės padalinio vyresnioji bibliotekininkė

 

Vasara – puikus metas vaikams susitikti, draugauti, kurti, keliauti, svajoti ir tiesiog būti kartu. Jau ne pirmus metus Šventupės dvare organizuojama vaikų kūrybinė-edukacinė savaitė „Šventupiukai“ šiemet vėl pakvietė mažuosius į stovyklėlę, kupiną įvairiausių veiklų, netikėtų atradimų ir gerų emocijų.

Prasidėjus rugpjūčiui dar labiau atlapojome duris vasarai, o kartu – ir knygai, kūrybai, gamtai, mokyklai, teatrui, draugystei bei svajonėms. Pirmoji „Šventupiukų“ diena buvo skirta susipažinimui. Susitiko vaikai iš Šventupės, Vidiškių, Staškūniškio, Vilniaus. Netrukus nepažįstami veidai tapo draugais, o pirmasis nedrąsumas virto juoku ir pokalbiais. Po pažinties kūrėme stovyklos atributiką – apyrankes, susipažinome su nuostabia dainaviškių moterų paroda „Pasakos skiautiniuose“. Bibliotekoje ieškojome knygučių pagal iliustruotas pasakas ir jas skaitėme. Prie šaltinio prisiminėme Šventupės istoriją ir legendas. O kadangi oras stovyklautojus lepino malonia šiluma, gaivinomės šaltu šaltinio vandeniu ir žaidėme dvaro parke.

Antrąją dieną dvare vaidinome pasaką „Našlaitė Elenytė ir Jonukas avinukas“ (rinkomės šią pasaką, nes tarp stovyklautojų buvo  turintys Elenytės ir Jonuko vardus). Vaikai tapo karaliais, avinukais, tarnais, šuniukais ir kitais pasakos veikėjais. Teatras suteikė daug smagių akimirkų, kiekvienas norėjo kuo geriau įsijausti į savo vaidmenį. Vėliau vaikai džiaugėsi upės malonumais – maudėsi, rinko gamtines medžiagas, iš jų kūrė laivelius ir juos plukdė, statė smėlio tvirtoves ir pilis. Buvo daug smalsumo ir azarto.

Kitos dvi stovyklos dienos buvo skirtos Vidiškių pagrindinei mokyklai. Šiemet ji mini gražų – 125 metų – jubiliejų, todėl vaikai apžiūrėjo bibliotekoje surengtą mokinių piešinių parodą, skirtą šiai sukakčiai. Knygų lentynoje laukė istorija apie mokyklą – „Zuikis Puikis“. Perskaičius knygą prasidėjo patys įdomiausi pokalbiai – vaikai pasakojo apie savo mokyklas, draugus, mokytojus, prisiminimus ir tai, kas jiems mokykloje svarbiausia. Vėliau aiškinomės, kas kuo norėtų būti užaugęs. O tada sulaukėme ypatingo svečio – kario savanorio Kęstučio Šeškaus iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų 805 kuopos. Jis pasakojo apie savanorių veiklas, rodė amuniciją, mokė, kaip suteikti pirmąją pagalbą, orientuotis pagal kompasą ir vaišino kario maisto daviniu. Atsirado ne vienas, norintis tapti kariu.

Vaikai apsilankė Vidiškių pagrindinės mokyklos muziejuje.

Kitą dieną visi aplankėme Vidiškių pagrindinę mokyklą. Buvo įdomu sužinoti, kas joje vyksta vasarą, kai nėra nei mokinių, nei mokytojų. Pakeliui į mokyklą surengtas žygis leido pabūti gamtoje, stebėti augalus ir naminius paukščius, todėl  netrūko smalsių klausimų ir įspūdžių. Mokykloje apžiūrėjome gražėjančias, dar dažais kvepiančias erdves, aplankėme muziejų. Įstaigos sode laukė žaidimai ir „senoviniai“ vaikų pietūs – su lupenomis virtos bulvės, agurkai ir ožkų pieno varškytė. Stalas akimirksniu ištuštėjo – vadinasi, buvo tikrai skanu!

O paskutinioji stovyklėlės diena tapo šeimų pikniku. Labai džiaugiamės, kad į jį susirinko ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Stovyklautojai galėjo pasidalyti tuo, ką per savaitę patyrė, kas labiausiai patiko, ką naujo sužinojo ir ką norėtų prisiminti dar ilgai. Tačiau svarbiausia šios dienos dalis buvo svajonės. Vaikai užrašė savo norus ir troškimus. Vieni svajoja su šeima aplankyti gražias vietas, kiti – pamatyti krokodilą, keliauti, dažniau nueiti prie upės, turėti savo kambarį, išbandyti naujus dalykus. Vaikų svajonės – nuo visai paprastų iki didelių ir drąsių. Dabar jas išgirdo tėveliai, o kai kurias iš jų iki kitų metų stovyklėlės teks padėti įgyvendinti!

Stovyklėlė „Šventupiukai“ šiemet dar kartą parodė, kad vaikams vasarą nereikia sudėtingų pramogų. Kartais užtenka knygos, upės, draugo, smagaus žaidimo, galimybės pabūti gamtoje ir suaugusiojo, kuris išklauso. Tikimės, kad kiekvienas stovyklautojas išsinešė po mažą vasaros džiaugsmą, o kitais metais vėl susitiksime naujiems atradimams.

Nuoširdžiai dėkojame vaikams už jų smalsumą, kūrybiškumą, juoką ir atvirumą, tėveliams – už palaikymą ir dalyvavimą, o visiems, prisidėjusiems prie stovyklėlės, – už pagalbą kuriant vaikams gražią ir prasmingą vasarą.

Iki kitų „Šventupiukų“! Tegul svajonės, užrašytos paskutinę stovyklėlės dieną, iki kitos vasaros tampa gražiais prisiminimais ir įgyvendintais norais.

AUTORĖS nuotr.