Kokiomis medžiagomis dažniausiai apsinuodija lietuviai?

Pasaulyje yra vartojama daugiau nei 60 000 įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Net dešimtadalį jų dažnas mūsų vartojame kasdien buityje: skalbdami, valydami namus, dirbdami sode ar darže, gražindami savo išvaizdą, sirgdami. Neatsargiai vartojamos buitinės chemijos priemonės, trąšos, pesticidai, kosmetika bei vaistai gali tapti apsinuodijimų ar net mirties priežastimi.

Kaip tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai, vis labiau šylantys orai ir prasidėjęs pavasario – vasaros sezonas paprastai siejamas su padidėjusia apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis rizika. Dažniau naudojamos trąšos, pesticidai, buitinės chemijos valymo priemonės. Siekiant išvengti apsinuodijimų šiomis medžiagomis, būtina jas naudoti taip kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose, taip pat nepamiršti naudoti siūlomas akių, kvėpavimo takų bei odos apsaugos priemones – dėvėti akinius, kaukes ar respiratorius, pirštines.

Anot specialistų, apsinuodijimų galima išvengti tik tuo atveju, jei žinoma, kur slypi pavojai naudojant vienas ar kitas medžiagas. Taip pat labai svarbu mokėti tinkamai ir skubiai suteikti reikalingą pagalbą.

Vertinant paskutinių 5 metų apsinuodijimų statistiką stebima, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomų apsinuodijusių pacientų skaičius išaugo: nuo 1 765 atvejų 2020 metais iki 2 326 atvejų 2024 metais.

66 proc. visų 2024 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydytų pacientų sudarė vyrai, 34 proc. – moterys. Vidutiniškai kasmet apie 20 proc. visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai. 2024 metais stacionarinėse įstaigose gydyti 455 vaikai iki 18 metų amžiaus. Tradiciškai dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Tai siejama su šios amžiaus grupės vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja, tad tokius apsinuodijimus reikia vertinti kaip atsitiktinius. Vaikams augant, apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol maždaug nuo 10–12 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Apsinuodijimų didėjimą paauglių grupėje lemia šiame amžiaus tarpsnyje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais. Verta pabrėžti ir tai, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai dažniausiai apsinuodija alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis.

Vertinant apsinuodijimus vaistais, stebimas teigiamas pokytis – kasmet apsinuodijimų vaistais mažėja. 2024 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais buvo gydyti 493 pacientai. Tuo tarpu 2020 metais tokių pacientų buvo 541. Vidutiniškai 30 proc. apsinuodijusių vaistais pacientų sudarė vaikai. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai, arba tai gali būti ir netinkamai saugomi vaikams skirti vaistiniai preparatai. Tuo tarpu suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, tyčiniai apsinuodijimai. Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais migdomaisiais vaistais ir kitais psichotropiniais vaistais, toliau būtų apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais vaistais, vaistais, veikiančiais širdies ir kraujagyslių sistemą, sisteminiais ir hematologiniais preparatais.

Kasmet VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia virš 3 000 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos įtariant apsinuodijimą arba jau įvykus apsinuodijimui. 2024 metais suteiktos 3 228 konsultacijos. 45 proc. visų besikreipusių į minėtą VVKT skyrių buvo gyventojai ir kitų institucijų specialistai, likusi dalis – 55 proc. – asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, kurie taip pat konsultuojasi įvairiais su apsinuodijimų gydymu susijusiais klausimais. Dažniausiai konsultuota dėl apsinuodijimų vaistais (41 proc.), buitine chemija (13 proc.), pesticidais (5 proc.), kitomis medžiagomis, (5 proc.) grybais (4 proc.), naftos produktais (4 proc.), maistu/maisto priedais (3 proc.), augalais (3 proc.).

Ką daryti apsinuodijus?

Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus gana paprasti. Jei cheminių medžiagų buvo suvalgyta, o žmogus – sąmoningas, galima sugirdyti suaugusiajam stiklinę vandens, tuo tarpu vaikui vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz., jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens). Jei chemikalų pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15–20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus. Patekus ant odos paviršių – plaukite vandeniu su muilu. Jei nuodingų medžiagų įkvėpta, pirmoji pagalba – grynas oras.

VVKT primena, kad visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu (+370 5 236 20 52.) Čia dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Taip pat būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

„G. ž.“ inform.