Vilniaus oro uoste atidarytas naujas išvykimo terminalas

Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas naujas keleivių išvykimo terminalas, kurio statyba ir technologinė įranga kainavo daugiau nei 70 mln. eurų. Šis modernus terminalas svariai prisidės prie oro uosto plėtros, padidins keleivių patogumą ir efektyvumą, leisdamas greičiau ir sklandžiau vykdyti registracijos bei saugumo patikros procesus. Jis taip pat suteiks daugiau erdvės keleiviams ir oro linijoms, leisdamas plėtoti naujas paslaugas bei skrydžių galimybes. Be to, šis terminalas taps esminiu infrastruktūros plėtros elementu, siekiant pagerinti oro uosto konkurencingumą regione ir pritraukti daugiau keleivių bei oro linijų. Planuojama, kad naujasis terminalas prisidės prie tvarios aviacijos plėtros, mažindamas energijos sąnaudas ir užtikrindamas efektyvesnį keleivių srautų valdymą. Tikimasi, kad tai padės Vilniaus oro uostui tapti vienu iš moderniausių oro uostų Baltijos regione.

Investicijos ir technologiniai sprendimai

Iš viso į naujojo terminalo statybą buvo investuota 50 mln. eurų, o dar 20 mln. eurų skirta bagažo valdymo, aviacijos saugumo ir savitarnos technologinei įrangai. Ši įranga buvo kruopščiai ištestuota dar prieš oficialų atidarymą – sausio pradžioje daugiau nei tūkstantis savanorių dalyvavo realių skrydžių imitacijose, įvertindami naujų sistemų veikimą ir efektyvumą. Testavimo metu buvo išanalizuoti keleivių srautų valdymo aspektai, užtikrintas operacinis patikimumas bei technologijų integracija su esama infrastruktūra. Modernios technologijos leis ne tik pagreitinti keleivių aptarnavimą, sumažinti eiles bei padidinti saugumą, bet ir užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę, efektyvesnį darbo organizavimą oro uosto personalui ir optimizuoti bendrą keleivių patirtį naudojantis oro uosto paslaugomis.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus pabrėžė, kad naujasis terminalas ne tik suteiks daugiau erdvės, bet ir padės efektyviau organizuoti keleivių srautus bei patobulinti kelionės procesus. Terminalo infrastruktūra sukurta taip, kad atitiktų šiuolaikinius oro uostų standartus ir užtikrintų aukštą paslaugų kokybę. Be to, jis suprojektuotas atsižvelgiant į ateities poreikius, leidžiant lanksčiai plėsti ir tobulinti paslaugas, priklausomai nuo keleivių skaičiaus augimo. Šis terminalas taip pat pasižymi pažangiomis technologijomis, leidžiančiomis automatizuoti daugelį procesų, tokių kaip bagažo tvarkymas, keleivių registracija ir saugumo patikra. Planuojama, kad jau pirmąją veiklos dieną terminalu pasinaudos apie 8 tūkst. keleivių, o ateityje šis skaičius dar labiau didės.

Senosios išvykimo salės pertvarkymas

Ateityje ketinama pertvarkyti ir senąją išvykimo salę, kuri bus pritaikyta keleivių poreikiams – numatoma įrengti papildomas laukimo bei komercines erdves, taip pat modernizuoti esamą infrastruktūrą, siekiant pagerinti keleivių patirtį. Be laukimo zonų plėtros, planuojama įrengti patogesnius keleivių srautų valdymo sprendimus, padidinti sėdimų vietų skaičių bei pagerinti apšvietimą ir navigaciją oro uoste. Tikimasi, kad šios naujos erdvės atsiras po metų, kai bus atlikti būtini patikros ir saugumo darbai bei įdiegti nauji technologiniai sprendimai. Taip pat planuojama integruoti pažangias savitarnos galimybes, tokias kaip biometrinė patikra, išmaniosios registracijos sistemos bei automatizuotos bagažo tvarkymo technologijos, kurios ne tik paspartins keleivių judėjimą, bet ir padidins aptarnavimo efektyvumą.

Valdžios atstovų reakcijos ir ateities planai

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis terminalo atidarymo metu pažymėjo, kad ši investicija yra puikus pavyzdys, kaip valstybės įmonė gali efektyviai įgyvendinti stambų infrastruktūros projektą be nacionalinio biudžeto lėšų. Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus oro uosto modernizacija neturėtų apsiriboti vien naujojo terminalo atidarymu – būtina toliau gerinti senųjų pastatų infrastruktūrą ir pritaikyti juos šiuolaikiniams keleivių poreikiams. Be to, jis akcentavo, kad oro uosto plėtra turėtų apimti ne tik infrastruktūrinius atnaujinimus, bet ir inovatyvių technologijų diegimą, skirtą keleivių patogumui ir efektyvesniam aptarnavimui.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Vyriausybės prioritetas dabar yra didinti skrydžių skaičių į Vilnių ir iš jo bei gerinti aviacijos paslaugų kokybę. Pateiktas rizikos modelis, pagal kurį avialinijoms teikiama tam tikra valstybės parama per rinkodaros priemones, turizmo skatinimą ir reklamos kampanijas, jau pateisino lūkesčius ir turėtų būti plėtojamas, siekiant pritraukti daugiau oro linijų ir naujų maršrutų. Be to, siekiama skatinti oro uosto konkurencingumą, sudarant palankesnes sąlygas naujų oro bendrovių atėjimui į Lietuvos rinką. Papildomai svarstoma apie naujų susisiekimo koridorių atvėrimą tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, plečiant oro uosto maršrutų tinklą ir stiprinant Vilniaus oro uosto, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį.

Vilniaus oro uosto plėtros vizija

Atidarius naująjį išvykimo terminalą, oro uosto keleivių pralaidumas padidės dvigubai – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Taip pat bus plečiamos oro uosto paslaugos ir infrastruktūra, siekiant užtikrinti dar didesnį keleivių srautų valdymo efektyvumą. Be to, planuojama diegti išmanesnes technologijas, tokias kaip automatinės registracijos sistemos ir greitesnė saugumo patikra, leidžianti keleiviams taupyti laiką. Lapkritį buvo paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas naujojo atvykimo terminalo koncepcijai, kurio statybos turėtų būti baigtos iki 2028 metų pabaigos, prisidedant prie Vilniaus oro uosto ilgalaikės modernizacijos planų. Šios plėtros tikslas – ne tik užtikrinti sklandesnes keliones dabartiniams keleiviams, bet ir pasirengti būsimam augimui, integruojant naujas technologijas bei aplinkai draugiškus sprendimus, tokius kaip mažesnės energijos sąnaudos ir ekologiškesni oro uosto veiklos metodai.

Šie pokyčiai rodo, kad Vilniaus oro uostas nuosekliai juda link modernios ir efektyvios transporto infrastruktūros, siekdamas gerinti tiek keleivių patirtį, tiek skrydžių prieinamumą bei prisidėti prie tvarios aviacijos plėtros. Lyginant su kitais Baltijos šalių oro uostais, Vilniaus oro uostas reikšmingai pasistūmėjo infrastruktūros modernizavimo srityje.

Rygos oro uoste artimiausiais metais planuojama didelė plėtra – 2025 m. prasidės naujo terminalo statybos, kurios turėtų būti baigtos iki 2028 m. Šis projektas taip pat apima „RIX Airport City“ kūrimą, kuriame numatyti viešbučiai, biurai ir prekybos vietos.

Talino oro uostas, nors ir nėra paskelbęs plataus masto modernizacijos planų, aktyviai plečia tiesioginių skrydžių kryptis ir didina keleivių srautų valdymo efektyvumą. Be to, Talino oro uostas 2023 m. buvo pripažintas geriausiu Europoje savo kategorijoje (2–5 mln. aptarnautų keleivių) dėl švaros, patogumo ir keleivių pasitenkinimo. 2024 m. pradžioje oro uoste buvo diegiama nauja keleivių saugumo patikros sistema, siekiant padaryti patikrą greitesnę ir patogesnę.

Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienas iš lyderių tarp Baltijos šalių pagal infrastruktūros plėtros tempus, naujų technologijų diegimą bei tvarumo sprendimus, kurie leis užtikrinti dar geresnę keleivių patirtį ir regioninį konkurencingumą.

Kauno oro uoste šiuo metu vykdoma keleivių terminalo plėtra, kurią planuojama užbaigti 2025 metų viduryje. Po rekonstrukcijos terminalo pajėgumai leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą, o metinis keleivių skaičius galės siekti apie 2 milijonus. Be to, planuojama diegti modernias technologijas, tokias kaip savarankiško bagažo atidavimo sistemos ir eilių valdymo sprendimai, siekiant pagerinti keleivių patirtį.

Palangos oro uostas, nors ir nėra paskelbęs plataus masto modernizacijos planų, taip pat siekia gerinti paslaugų kokybę ir didinti keleivių srautų valdymo efektyvumą. 2021 metais buvo atlikta oro uosto rekonstrukcija, kurios metu atnaujinta aerodromo infrastruktūra, siekiant užtikrinti aukščiausius saugumo ir aptarnavimo standartus.

„Europos Pulso“ informacija

www.europospulsas.lt