„Gimtajai žemei“ – 80 metų

Šiandien mūsų redakcijos kolektyvui ir Jums, gerbiami laikraščio skaitytojai, ne visiškai eilinė diena. Prieš 80 metų, 1944-ųjų spalio 12 dieną, ketvirtadienį, išleistas pirmasis pokarinis Ukmergės apskrities laikraščio numeris.

Per aštuonis gyvavimo dešimt-mečius laikraštis Ukmergės istorijoje paliko reikšmingą pėdsaką. Kad ir kokiu pavadinimu jis ėjo, kad ir kokią priklausomybę liudijo jo metrika – rajono žmonės visada jį skaitė, nes tai buvo jų gyvenimo atspindys ir jų dienų alsavimas. Tai buvo bene vienintelis šio krašto metraštis.

Įvykių ir faktų nepakeisi kad ir kaip norėtum – patinka mums tai ar ne, bet tai buvo ir apie visa tai rašė laikraštis. Šių dienų „Gimtoji žemė“ daugiausia atspindi dabarties laiko tėkmę. Praeis dar keli dešimtmečiai ir ateities karta, sklaidydama pageltusius laikraščio puslapius, sunkiai patikės, kad taip gyveno – mylėjo ir neapkentė, smurtavo ir gelbėjo, statė ir griovė – ukmergiškiai. Turbūt niekas nebesuskaičiuos, kiek „Gimtosios žemės“ puslapiuose aprašyta rajono žmonių, kiek išspausdinta jų nuotraukų…

Dabartinis laikraštis nuo savo pirmtakės pasikeitė nepalyginamai. Be abejo, mūsų laikraštis nėra idealus, o tuo labiau kad skaitytojų ir žurnalistų idealaus leidinio samprata gerokai skiriasi. Manyčiau, kad vienas didžiausių „Gimtosios žemės“ privalumų – nė vienas žurnalistas savo rašiniuose sąmoningai nesiekė vienus išaukštinti, kitus sutrypti, pasmerkti. Nesiekė ir to nedarė. Mūsų pareiga – pateikti faktus, skaitytojas pats padarys išvadas. Mes nesistengiame daryti sensacijų, ieškoti, ką galėtume sukompromituoti. Juk sensacija, kaip ir mada – laikinas dalykas. Per trumpai gyvename šioje žemėje, kad siektume kapstytis ir visur ieškoti tik blogų dalykų. Be abejo, prieš blogį nevalia užsimerkti, bet kur kas visiems smagiau gyventi, jei per pasaulį eini rinkdamas mažus akmenėlius ir dažniau aukštyn pakeldamas akis.

Nuo laikraščio įkūrimo praėjo 80 metų. Šiandien Jūsų rankose 11 490-asis numeris. Nebūtų Jūsų, mieli ir brangūs mūsų skaitytojai, nereikėtų ir mūsų. Jus galime vadinti savo darbdaviu. Tik dėl Jūsų ir dirbame, rašome, stengiamės.

Ypatinga padėka visiems prenumeratoriams – ištikimiausiems bičiuliams ir dažnai laikraštį perskaitantiems nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Ačiū ir perkantiems laikraštį.

Ačiū visiems, kurie „Gimtąją žemę“ renkasi savo reklamai, kurie laikraštyje nori matyti savo skelbimus, užsakomuosius straipsnius.

Be abejo, dėkojame ir tiems, kurie skambinate į redakciją pasiguosti, pasidžiaugti, kažko paklausti ar paprasčiausiai išsikalbėti. Ačiū tiems, kurie atnešate ar atsiunčiate savo rašinėlius, kūrybą, nuotraukas… Džiaugiamės, kad mūsų bičiulių, bendraminčių ratas ne toks ir mažas. O kol esate Jūs, būsime ir mes, „Gimtosios žemės“ redakcijos kolektyvas.

Gimtažemiečių vardu –

Loreta EŽERSKYTĖ