Širdyse mes taip ir likome bibliotekininkėmis

Rita ADOMONYTĖ

 

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė kraštotyrai

 

Liepos 28-ąją iš įvairių Lietuvos kampelių į Ukmergę susirinko būrelis buvusios Rokiškio kultūros mokyklos paskutinės (1989–1991 m.) bibliotekininkų laidos absolvenčių. Nors ne visos, baigusios mokyklą, toliau tęsė bibliotekininko kelią, tačiau džiugu, kad ir šiandien yra sėkmingai besidarbuojančių kolegių įvairiose šalies bibliotekose – Anykščiuose, Kėdainiuose, Kupiškyje, Ukmergėje… Dalis dirba kitą joms mielą darbą kultūros srityje, yra atradusių pašaukimą dirbant su tėvų apleistais vaikais, kelios rado laimę užsienyje.

Pirmasis ir įsimintiniausias grupės susitikimas įvyko 2021 metais Rokiškyje. Tada ir nutarėme susitikti kiekvienais metais, tik vis kitame mieste, kuriame gyvena viena ar kita kurso draugė. Šiais metais susirinkome Ukmergėje. Kadangi dalis kurso draugių čia lankėsi pirmą kartą, todėl ir susitikimą bei pažintį su miestu pradėjome nuo bibliotekos. Juk širdyse mes taip ir likome bibliotekininkėmis! Literatūrinėje ekskursijoje „Vlado Šlaito keliais…“ pasivaikščiojome vaizdingomis Ukmergės senamiesčio gatvelėmis, nuo piliakalnio grožėjomės miesto panorama, stabtelėjome prie rajono savivaldybės pastato, kuriame mokėsi ir dirbo išeivijos poetas V. Šlaitas.

Toliau mūsų kelias vedė į Užulėnį. Ir neatsitiktinai – juk šiais metais minime Prezidento Antano Smetonos gimimo 150-ąsias metines. Čia mus pasitiko Lėno bibliotekininkė ir muziejininkė Daiva Misiukienė, kuri tą dieną mums tapo neįkainojama gide po Užulėnio kraštą. Vaikščiojome Prezidento A. Smetonos vaikystės takais, apžiūrėjome buvusios sodybos maketą. Jo pastatytoje mokykloje šio krašto vaikams, dabar įkurtame muziejuje, „pasimatavome“ mokyklinius suolus. Ne viena iš mūsų tokiuose mokykliniuose suoluose pradėjome savo pirmąją pažintį su mokykla. Suskambus mokykliniam varpeliui atrodė, kad laikas staiga sustojo… tarsi išgirdome koridoriuose bėgiojančius vaikus…

Vis stiprėjant lietui, lydimi mūsų gidės Daivos, toliau pažintį su iškiliuoju mūsų kraštiečiu tęsėme netoliese esančiame Prezidento A. Smetonos dvare (Užugirio kieme). Išgirdę įdomių istorijų apie dvaro šeimininkus, apžiūrėję visas rūmų kerteles, ekspozicijas, iš rūmų balkonėlio pamojavome vaizdingam Lėno ežerui.

Pasibūti, pabendrauti, pasidalinti prisiminimais stabtelėjome prie Kurėnų ežero. Dar ilgai ežero bangelėmis vilnijo mūsų klegesys, kviesdamas bent prisiminimais sugrįžti į jaunystę.

Atsisveikinome iki kito susitikimo, kuris vyks Panevėžyje.