Gydytoja įspėja, kas gali pakenkti

Vaistažoles savo kasdienybėje vartoja daug žmonių: tikriausiai ne kartą teko girdėti apie čiobrelių naudą skaudančiai gerklei, levandų pagalbą miegui, kmynų ar ramunėlių poveikį sutrikusiam virškinimui. Visgi, anot gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis klysta manydami, kad natūrali medicina yra visiškai saugi – besaikis kai kurių vaistažolių vartojimas gali ne tik turėti neigiamos įtakos įvairių tyrimų rezultatams, bet ir pažeisti organus, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net sukelti pavojų gyvybei.

Gydytoja E. Marciuškienė pasakoja, kad žoliniai preparatai gali daryti tiesioginę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, kraujodarai bei įvairiems organams, ypač kepenims ir inkstams. Vartojant vaistažoles kartu su kai kuriais vaistais taip pat galima sau sukelti nemenkų sveikatos problemų, kadangi augaliniai preparatai sąlygoja medikamentų veikimą: padidina ar sumažina veikliosios medžiagos poveikį, koncentraciją kraujyje, gali paversti vaistus toksiškais organizmui.

„Vaistažolės neretai iškreipia ir įvairių laboratorinių tyrimų rezultatus. Labai svarbu suprasti, kad tyrimai yra būtinas aspektas ligų diagnostikoje ir gydyme, dažnu atveju jie lemia 70–80 proc. diagnozės tikslumo. Tačiau žmonės, vartojantys žoleles ar jų produktus, neretai taip būna įsitikinę jų nekaltumu, kad pamiršta apie tai informuoti gydytojus ar tyrimus atliekančias laboratorijas. O tai gali lemti klaidingą ligos nustatymą, netinkamą gydymą“, – perspėja gydytoja.

Ji įvardija, kad daugelis žolinių preparatų veikia kraujo krešėjimą, todėl būtina nutraukti jų vartojimą prieš įvairius laboratorinius tyrimus bei invazines procedūras. Pavyzdžiui, iki operacijų ar chirurginių manipuliacijų likus apie dvi savaites būtina atsisakyti česnako, ženšenio, ginkobilobo, jonažolės prepratų, nes jie gali kelti nukraujavimo riziką. Pasak E. Marciuškienės, dar prieš kurį laiką iki intervencinės procedūros konsultuojantis su gydytoju, labai svarbu jam pasakyti, kokius žolinius preparatus vartojame.

Gydytoja E. Marciuškienė dalijasi patarimais, į kurių vaistažolių vartojimą reikėtų žvelgti atidžiau.

Amalas – tai parazitinis visžalis augalas, gyvenantis ant medžių: ąžuolų, obelų, guobų, kt. Liaudies medicinoje jis vartojamas kaip virškinamojo trakto veiklą skatinanti, taip pat raminanti ar net širdį tonizuojanti žolelė. Vis dėlto, nesaugus šio augalo preparatų vartojimas gali pažeisti kepenis, o kraujyje gali būti nustatomi padidėję AST, ALT, LDH kepenų fermentų kiekiai.
Manoma, kad agurkinių šeimos augalas taukė gerina širdies veiklą, spartina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą bei šlapimo išsiskyrimą, taip pat slopina žarnyne ar inkstuose vykstančius uždegiminius procesus. Deja, taukė taip pat gali būti hepatotoksiška ir padidinti kepenų fermentų kiekį.
Ženšenio naudą organizmui prieš daugybę metų pastebėjo kinai. Iki šiol jis naudojamas imuniteto stiprinimui, uždegiminių procesų slopinimui, smegenų, atminties ir nervų sistemos funkcijų gerinimui, netgi energijos lygio didinimui. Tačiau šis augalas, vartojant neatsakingai, gali prisidėti prie kraujotakos sistemos sutrikimų, alergijų išsivystymo, menstruacijų ciklo pokyčių, nemigos. Negana to, ženšenis gali padidinti nepageidaujamų įvairių vaistų poveikių riziką, sukelti kraujavimą.
Raminamosiomis ir atpalaiduojamomis savybėmis pasižyminti jonažolė Lietuvoje vartojama daugybę metų. Ši vaistažolė taip pat turi priešuždegiminių ir antivirusinių savybių, gali padėti užmigti. Deja, ji gali iššaukti ir nemažai neigiamų simptomų, ypač vartojant su vaistais ar maisto papildais. Pavyzdžiui, jonažolė gali sukelti kraujavimą ir, jei geriama kartu su magnio ar geležies papildais, širdies ritmo sutrikimus. Tačiau jonažolę vartojant su širdies ir kraujotakos sistemą veikiančiais vaistais ar antidepresantais, gali suprastėti jų pasisavinimas. Besilaukiančios moterys taip pat turėtų vengti vartoti jonažolę.
Skydliaukės toniku laikomi jūros dumbliai gerai žinomi dėl priešuždegiminio poveikio ir medžiagų apykaitos suaktyvinimo. Ilgą laiką vartojant maisto papildus su jūros dumbliais ir kitomis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, jodu, gali kilti hipertireozės rizika, o kraujyje padidėti skydliaukės hormonų FT4 ir FT3 koncentracija.
Daugiau kaip 100 naudingų medžiagų turintis saldymedis – sveikatai naudingas augalas, nes gali mažinti virškinamojo trakto uždegimus, teigiamai veikti tulžies rūgšties išsiskyrimą, mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau perteklinis saldymedžio preparatų vartojimas gali sukelti sunkią hipokalemiją (kalio sumažėjimą kraujyje) ir hipokaleminę miopatiją, taip pat neigiamai paveikti kitų mikroelementų bei hormonų pusiausvyrą.
Ožragė yra žinoma kaip itin aromatingas augalas, paplitęs gastronominiame pasaulyje. Tačiau natūralioje medicinoje ši vaistažolė vartojama esant vidurių užkietėjimui, jaučiant skausmus, sutrikus hormoninėms antinksčių ar lytinių liaukų funkcijoms, esant sąnarių ar stuburo problemoms. Šis augalas veikia priešuždegimiškai, raminamai, mažina kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje. Vis dėlto, vartojant per daug ožragės preparatų gali sutrikti kepenų funkcija, padidėti kraujavimo rizika, pernelyg sumažėti gliukozės koncentracija kraujyje ir ištikti hipoglikemija. Negana to, ši vaistažolė yra nerekomenduojama nėščioms moterims, nes gali pakenkti vaisiaus vystymuisi.
Česnakas – dažnas palydovas valgiaraštyje peršalus ar siekiant sustiprinti imunitetą. Jame apstu vitaminų, tokių kaip C, D, galima rasti geležies, cinko, jodo, kalio bei kalcio. Liaudies medicinoje česnakas naudojamas siekiant paskatinti nervų sistemos veiklą, mažinti spazmus, dujų kaupimąsi. Visgi valgant per daug česnako ar vartojant jo papildus, gali nemenkai išaugti kepenų ligų, stemplės sudirginimo, kraujavimų, viduriavimo rizika.
Dar viena virtuvėje naudojama prieskoninė žolelė – ciberžolė – garsėja savo antioksidaciniu poveikiu. Joje esanti veiklioji medžiaga kurkuminas veikia panašiai kaip vitaminai C ir E: apsaugo nuo oksidacinės pažaidos, skatina ląstelių regeneracinius procesus, veikia priešuždegimiškai. Moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas kurkumino poveikis smegenų veiklai, kraujagyslių endotelio funkcijai, taip pat poveikis mažinant širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir net vėžio riziką. Deja, vartojant ciberžolės preparatus dideliais kiekiais, gali kilti kraujavimo tikimybė, o besilaukiančioms moterims – persileidimo, kūdikio apsigimimų rizika.