Žmogaus teisių gynėjai išplatino pareiškimą

Liepos 5-ąją žmogaus teisių ir kitos visuomeninės organizacijos išplatino pareiškimą dėl Seimo žmogaus teisių komiteto neteisėto veikimo prieš Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

Redakcijai atsiųstame pranešime žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad birželio 24 d. Seimo žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kreipėsi į Ukmergės rajono merą, klausdamas, kokių veiksmų šis imsis dėl Juozo Krikštaponio paminklinio akmens nukėlimo. Anot ŽTK pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) prieš keletą metų yra pripažinęs, kad J. Krikštaponis dalyvavo Holokauste.

Pareiškimo autoriai teigia, kad T. V. Raskevičiui neabejotinai žinoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia asmenį skelbti kaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Partizanas J. Krikšatponis yra miręs ir negali apsiginti. Todėl apkaltinti, kad jis dalyvavo nusikaltime (holokauste) remiantis abejotina LGGRTC pažyma, yra neatsakinga ir neleistina Seimo institucijos vadovui, kuris tiesiogiai atsako už žmogaus teisių šalyje priežiūrą.

Pareiškime žmogaus teisių gynėjai nurodo teisės aktus, kuriais remiantis Lietuvos Respublika šiam pokario partizanui pastatė Ukmergėje paminklą: tai 2002 m. spalio 31 d Prezidento dekretas Nr. 1965 kuriuo partizanui po mirties buvo suteiktas kario-savanorio vardas; Prezidento 2007 m. sausio 5 d. dekretas, kuriuo jam po mirties suteiktas pulkininko laipsnis. Be to, pažymima, jog Generalinė prokuratūra raštu yra atmetusi LGGRTC kaltinimus J. Krikštaponiui nesant konkrečių objektyvių duomenų dėl mirusio partizano apkaltinimo.

„Taigi Seimo ŽTK pirmininkas netiesiogiai nurodydamas pašalinti mirusio partizano J. Krikštaponio paminklą šiurkščiai pažeidžia mirusio žmogaus nekaltumo prezumpciją ir, užuot nurodęs iš naujo viešai tirti apšmeižto Lietuvos laisvės kovų didvyrio biografiją, netiesiogiai reikalauja be teismo pripažinti mirusį J. Krikštaponį dalyvavus itin baisiame nusikaltime žmoniškumui – Holokauste“, – rašo pareiškimo autoriai ir pažymi, kad Seimo ŽTK neturi įgaliojimų naikinti galiojančius Lietuvos valstybės teisės aktus ir negali reikalauti Ukmergės rajono merą nukelti minėto partizano paminklą – toks reikalavimas prieštarauja teisinės valstybės principams, o minėti teisės aktai gali būti panaikinti tik teismo sprendimu.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos kultūros kongreso garbės primininkas, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisų federacija, Lietuvai pagražinti draugija, Piliečių gynybos paramos fondas ir Lietuvos Helsinkio grupė.

„G. ž.“ inform.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo