Misterija „Vilkošvaistės“ – apie Ukmergę ir ukmergiškius

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Ukmergės miesto jubiliejinių metų proga vasario 16-ąją Ukmergės kultūros centre bus rodoma misterija „Vilkošvaistės“. Spektaklyje pasirodys per 200 atlikėjų. Apie šį teatralizuotą sumanymą kalbamės su režisiere Skaiste VASILIAUSKAITE-DANČENKOVIENE.

 

– Misterija – kas tai yra?

– Misterija – tai dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas.

„Vilkošvaistėse“ trijų kartų Vilkmergės, kalbėdamos su miesto herbo simboliais, pasakos Ukmergės istoriją nuo mitinių laikų, legendų iki dabarties. Nuo Vilkmergės iki Rockmergės.

– Kodėl „Vilkošvaistės“?

– „Vilkošvaistės“, nes Ukmergės miesto senasis pavadinimas Vilkmergė, naudotas iki tarpukario, legendoje apie miesto įkūrimą kildinamas iš žodžių „vilkas ir merga“, o kalbininkų siejamas dar ir su žodžiu „mirgėti“. Misterijoje panaudojame abi šias teorijas. Miesto istoriją pasakoja trys Vilkmergės, o mirguliavimas – tai jų atminties blyksniai, atšvaitai.

– Kodėl Vilkmergės – trijų kartų?

– Todėl, kad Vilkmergė yra labiau mistinė būtybė – moteris-vilkė. Jos įvaizdis keliauja per daugelį amžių, kaip Ukmergės miesto įkūrimo simbolis. Ji – nesenstanti ir visada esanti šalia mūsų, globojanti savo miestą. Ta pati Vilkmergė mums gali pasirodyti skirtingais pavidalais – tiek jaunos mergaitės, tiek subrendusios, energingos, savimi pasitikinčios moters, tiek ir išmintingos, romios pramotės. Todėl scenoje ją įkūnija trys aktorės.

– Misterijos siužetas baigsis šiomis dienomis. Kokios gali būti šių dienų aktualijos?

– Didžiausia aktualija Ukmergei yra tai, kad miestas šiemet švenčia 690 metų jubiliejų, kurį minint ištisus metus vyks kultūros rokenrolas. Ir misterija taip pat turės to rokenrolo.

Kita aktualija – kova už laisvę. Šiandien mes palaikome už laisvę kovojančią Ukrainą, teikiame pagalbą šios šalies miestams-partneriams. Ukmergės krašto žmonės visais laikais savo dvasia buvo ir yra laisvi, nesitaikstė su priespauda. Šis ukmergiškių bruožas ryškiai atsispindi misterijoje, kaip ir bendruomeniškumas, gebėjimas susitelkti, kai ištinka nelaimės. Miestas ne kartą buvo atstatytas po gaisrų ir kitų nelaimių. Ne veltui ir šiomis dienomis mūsų savivaldybė pripažinta bendruomeniškiausia Lietuvoje. Tai, matyt, ukmergiškių identitetas.

Be to, misterija primins istorinius faktus apie Ukmergės miesto gyvenimą, raidą. Nuo seniausių laikų iki dabar. Bus išskirti tam tikri reikšmingesni miesto gyvenimo tarpsniai. Juos atspindės atskiri epizodai.

– Misterija apima šokį, dainą, vaidybą, muziką. Kas joje išskirtinio?

– Pirmiausia išskirčiau patį Ukmergės miestą, kuriame gyvena laisvi žmonės. Jie visada mokėjo gyventi kaip tikri nepriklausomi miestelėnai, nesvarbu, koks laikmetis bebūtų. Mokėjo džiaugtis gyvenimu ir turėjo savyje tiek tą vilkiškumą, tiek ir rokenrolą, su kuriuo Ukmergė asocijuojasi šiandien.

O šokio, dainos, muzikos, vaidybos – visko bus daugmaž po lygiai. Tačiau išskirčiau muzikinę dalį – ji labiausiai atspindi Ukmergę. Kone visi muzikiniai kūriniai, skambėsiantys spektaklyje (tiek įrašai, tiek gyvai atliekami), yra gimę Ukmergėje ar būdingi Ukmergės kraštui.

Išgirsime žinomiausio Lietuvoje dambrelininko ukmergiškio Egidijaus Darulio su grupėmis „Dambras“ bei „Šeiva“ įrašytus kūrinius, Ukmergės krašto dainas (sutartinę, raudą, partizanų dainą), o finale skambės skirtingų kompozitorių sukurtos dainos, dedikuotos Ukmergei, kurioms specialiai misterijai aranžuotę roko stiliumi sukūrė muzikos klubas „Rockmergė“.

– Scenoje pasirodys net du šimtai atlikėjų?

– Taip. Tai ir šokio, ir teatro kolektyvai, chorai bei folkloro ansambliai. Visų kolektyvų pasirodymus apjungia teatralizuotas sumanymas. Jie ne šiaip šoks ar dainuos, bet savo pasirodymais pasakos atskirus Ukmergės gyvenimo tarpsnius.

Choreografiniuose-vaidybiniuose epizoduose išvysime mėgėjų teatrų „Bičiuliai“, „Nykštukas“ ir „Vilko pėdsakas“ narius, kuriems ruoštis padėjo choreografė Violina Romeikaitė. Šoks Reginos Zabielienės vadovaujamo liaudiškų šokių kolektyvo „Vilkmergė“ mergaičių ir merginų grupės, Egidijos Merenanu linijinių šokių kolektyvo „Visada“ mergaičių grupė.

Į bendrą renginį įsilies ansamblis „Pyniava“, vadovaujamas Vilmos Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, Siesikų istorinio šokio grupė (vadovė Valentina Karaliūnienė), kapela „Vieversa“, vadovaujama Mindaugo Grainio, bei ,,Želvos armonikieriai“, kuriems vadovauja Vaclovas Butkus.

Taip pat prie mūsų jungiasi ir profesionalai – „Viduramžiai LT“, atliksiantys kovų sceną.

Finale naujai suskambės kelių kolektyvų – mišraus choro ,,Vyturys“ (vadovas Antanas Pocius), moterų choro ,,Žemyna“ (vadovė Neringa Valinskienė), jaunimo choro „Melomanai“ (vadovė Jūratė Martinkutė) – atliekamos dainos Ukmergei.

Be to, spektaklyje talkina specialistai, kurie į sceną neišeis, bet žiūrovai matys jų kūrybą.

– Specialiai misterijai parengta vizualioji renginio dalis. Kokia ji?

– Ukmergės herbo simbolių animacijas sukūrė dailininkas Egidijus Darulis, projekcijoms bus naudojami fotografo Dainiaus Vyto bei Ukmergės kraštotyros muziejus archyvuose saugomų nuotraukų vaizdai. Kostiumų dailininkė – Silvija Liumparienė, su projekcijomis dirba Virgilijus Kojala, o su šviesomis – Alvydas Motiejūnas, kurio didžiulis indėlis ir misterijos garso takelis.

– Ar lengva tiek daug skirtingų žmonių suvaldyti?

– Visi dalyviai – atsakingi, mėgsta tai, ką daro, ir nėra naujokai scenoje. Be to, man padeda dvi patikimos pagalbininkės – dvi Laimos. Jos yra mano kairė ir dešinė ranka, kojos, akys ir ausys ir padaro labai daug darbų.

Laima Lenčickienė koordinuoja kolektyvus – suderina laikus, sukviečia į repeticijas, perduoda jiems su spektakliu susijusią informaciją. O Laima Jančiauskaitė rūpinasi technine spektaklio dalimi ir organizuoja kitus darbus.

Taip pat mums padeda Tamara Kvieskienė, stebinti, kad vaidinimo metu kiekvienas kolektyvas į sceną išeitų laiku.

Kai dirbame sutartinai ir kartu, kai ne viską pats vienas turi padaryti, o yra padedančių, tada daug lengviau. Tai nebus įprastas koncertas, kai pristatomas kolektyvas įeina į sceną, atlieka savo numerį ir išeina. Kiekvienas pasirodymas – teatralizuotas.

– Kada ir kaip gimė idėja sukurti misteriją?

– Jau nuo praėjusio pavasario buvo kalbama, kad 2023-ieji metai Ukmergei – jubiliejiniai ir ta proga norėtųsi ypatingos Vasario 16-osios. Kitokio, neįprasto renginio. Taip gimė mintis, kad galėtų trys Vilkmergės pasakoti miesto istoriją, kalbėdamos su miesto herbo simboliais, kuriuos jos pačios ir įkūnija. Scenarijų pradėjau rašyti vasarą, rudenį jį pristačiau kolektyvų vadovams. Kolektyvai, žinodami pagrindinę idėją, ruošėsi savarankiškai, o nuo sausio prasidėjo bendros repeticijos.

– Ar noriai į šį darbą įsitraukė kolektyvai?

– Manau, kad įsitraukė tie, kurie tikriausiai labiausiai dega meile tiek savo miestui, tiek veiklai kolektyve. Tie, kurie norėjo būti šio renginio dalimi, ir kuriuos sudomino idėja. Repeticijos, aišku, reikalauja ir laiko, ir kantrybės, ir noro jose dalyvauti.

– Tai – nemokamas, rajono savivaldybės remiamas renginys. Patirtis rodo, kad nemokami renginiai sulaukia anšlago. Galbūt planuojate misteriją pakartoti?

– Kol kas apie pakartojimą negalvojama. Pirmiausia reikėtų parodyti ir sulaukti reakcijų. O tada, jeigu bus poreikis, kodėl gi ne.

Kalbėjosi Arvydas PĖŠINA