Tapusi muziejumi prezidento dovanota mokykla pasitinka lankytojus

Loreta EŽERSKYTĖ

Užugirio mokykla-muziejus mini veiklos dvidešimtmetį. Pirmuoju oficialiu muziejaus eksponatu laikomas tuomečio Lėno parapijos klebono Vytauto Aloyzo Marozo 2003 metų sausio 27 dieną dovanotas varinis, su medine rankena lygintuvas, kuris buvo naudojamas Panevėžio rajono Vadoklių klebonijoje.

Didžiąją dalį Užugirio mokyklos-muziejaus eksponatų surinko ilgametė muziejaus vedėja Regina Šviežikienė. Vietos gyventojai jai patikėjo daugelį buities bei namų apyvokos daiktų, tekstilės dirbinių, brangias šeimos relikvijas.

 

Pastatas primena rūmus

Užugirio mokykla-muziejus yra įsikūręs gatviniame Užulėnio kaime, rūmus primenančiame pastate, kurį šio krašto gyventojams padovanojo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

„1935 m. Užulėnyje iškilusią mokyklą galima vadinti viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Jos būtų pavydėję ir tuometinės Lietuvos sostinės – Kauno vaikai. Pats kilęs iš neturtingų valstiečių šeimos, A. Smetona labai vertino mokslą, suprato jo svarbą ne tik atskiro žmogaus gyvenime, bet ir viso krašto ekonominiam bei kultūriniam pakilimui. Prezidento A. Smetonos Užugirio mokyklos statybai išleista 233 151,57 lito. Per palyginti trumpą laiką ir sąlyginai pigiai atokioje kaimo vietovėje buvo pastatyta mokykla, kuri savo išvaizda bei patogumais niekuo nenusileido didelių miestų mokykloms“, – pasakojo Užugirio muziejaus-mokyklos edukatorė-administratorė Odeta Lukošiūnaitė.

Užugirio mokyklos-muziejaus edukatorė-administratorė O. Lukošiūnaitė.

Mūrinį, čerpėmis dengtu stogu pastatą puošia fasade įrengtas balkonas, paremtas keturiomis kolonomis. Pirmame aukšte buvo trys klasės, mokytojų kambarys, didelis koridorius, iš kurio laiptai vedė į antrą aukštą. Antrame aukšte – viena klasė, skirta kūno kultūros pamokoms, ir didelė salė parketo grindimis su scena. Iš salės – išėjimas į balkoną.

Pusrūsyje įrengta rūbinė, pirtis, kurioje – 8 dušai bei 4 vonelės kojoms plauti. Taip pat – du atskiri tualetai, bendra virtuvė ir valgykla. Rūsyje buvo katilinė, duonkepė krosnis ir sandėlis malkoms.

Mokykloje buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, duše ir voniose – karštas vanduo. Klasėse buvo elektriniai skambučiai, butuose – radijo antenos. Įrengus Antano Smetonos vasaros rezidenciją, į mokyklą įvesta elektra.

Mokyklos pusrūsyje, vieno kambario su virtuve ir vonia bute, buvo apgyvendinamas sargas. Pirmame ir antrame aukštuose buvo du erdvūs trijų kambarių butai su virtuve, vonia ir tualetu gyventi mokytojams.

Priešais mokyklą buvo žvyruota žaidimų aikštelė ir takas iš raudonų plytų nuo kelio iki paradinių durų. Aplink – žalia veja, medžiai. Už mokyklos – sporto aikštė su bėgimo taku. Visa teritorija apsodinta medžiais ir gyvatvore, aptverta tvora. Kitoje kelio pusėje – mokyklos daržas. Ten buvo numatyta pastatyti tvartą, bet vėliau iškilo namas mokytojui su dviem kambariais ir virtuve. Mokyklos teritorija visada buvo kruopščiai prižiūrima, stengiamasi ją puošti. Buvo pasodintas didelis sodas, pastatytas ūkinis pastatas. Neabejotinai tai buvo viena gražiausių mokyklų Ukmergės apskrityje.

Mokykla veikė 75 metus

1935 metų rugpjūčio 20 dieną švietimo ministro paskirta komisija priėmė užbaigtą mokyklą ir surašė aktą, kuriame pažymėta, kad priimta keturių komplektų 3 aukštų mūrinė mokykla, projektuota inžinieriaus Algirdo Šalkauskio. Projekte padaryti šie pakeitimai: pastato ilgis sutrumpintas metru, katilinės ir kuro sandėlio patalpos pagilintos, įrengtas sandėlis po laiptais, salėje – scena. Aktą pasirašė komisijos pirmininkas, Statybos ir sauskelių inspekcijos inžinierius N. Mačiulskis, šios ministerijos architektas J. Koyalskis, Ukmergės apskrities valdybos narys A. Čekanavičius, dalyvaujant Švietimo ministerijos Pradžios mokyklų departamento vizitatoriui P. Papečkiui ir Valstybės kontrolės revizoriui Sventickui. Taip mokykla pradėjo savo gyvenimą.

Užugirio mokykla duris atvėrė 1935 metų lapkričio 7 dieną. Pirmuoju vedėju paskirtas Augustinas Viliūnas, atvykęs iš Biržų apskrities.

Pirmais mokslo metais mokykloje dirbo du mokytojai, buvo keturi skyriai. 1936 metų žiemą pradėjo dirbti penktas skyrius. Mokyklą tuo metu lankė 110 mokinių. Archyve išsamesnių duomenų apie mokykloje dirbusius mokytojus neišlikę. Tik aišku, kad 1935–1936 mokslo metais dirbo Julija Smetonaitė, nuo 1937-ųjų – jaunesnioji mokytoja M. Perednienė, vienu metu laikinai vadovavusi įstaigai. A. Viliūnas dirbo iki 1937 metų vasaros.

1936 metų balandžio 15 dieną, maloniai sutikus prezidentui, mokyklai suteiktas Užugirio prezidento Antano Smetonos pradžios mokyklos vardas. Tačiau juo įstaiga džiaugėsi neilgai.

1940 metų birželio 24 dieną naujas švietimo ministras pasirašė įsakymą mokyklą vadinti Užugirio pradžios mokykla. Iš karto imtasi paslėpti virš paradinio įėjimo užrašytą senąjį įstaigos pavadinimą. Kai jo uždažyti nepavyko, galų gale nudaužė.

Karo metais mokykla nebuvo uždaryta. Vėl užėjus raudonajai armijai, joje įkurta fronto ligoninė. Ilgainiui keitėsi mokyklos aplinka, vidaus suplanavimas. Sovietmečiu mokyklos pastate buvo įkurti kultūros namai. Nebeliko pagrindinio įėjimo, mokytojų butų. Po to čia vėl buvo mokykla.

1990 metų pavasarį mokyklai sugrąžintas Prezidento Antano Smetonos vardas. 2002-ais pagrindinė mokykla po reorganizacijos tapo pradine. 2010 metais mokykla uždaryta ir čia liko tik muziejus.

Lankytinas rajono objektas

„2019-iais priešais A. Smetonos mokyklą-muziejų visus atvykusius pasveikina 2,5 metro aukščio iš bronzos nulieta iškiliojo kraštiečio skulptūra. Ją minint prezidento 145-ąsias gimimo metines sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Skulptūrai sunaudota daugiau nei 400 kilogramų bronzos. Paėjėjus kelis žingsnius nuo mokyklos, kitoje kelio pusėje rasime dar vieną lankytiną objektą – čia stovėjo prezidento namai. Pati sodyba neaiškiomis aplinkybėmis sudegė 1944 m. Dabar jos vietoje likę tik pamatai, svirtinis šulinys ir senos obelys. Šalia sodelyje sukurtas A. Smetonos tėvonijos namo maketas. Tuometinėje sodyboje lankėsi daug įžymių žmonių: 1896 m. čia gyveno ir kartu su A. Smetona rinko medžiagą kalbininkas Jonas Jablonskis, tarpukaryje viešėjo Juozas Tumas-Vaižgantas, dainininkas Kipras Petrauskas, teatralas Andrius Oleka-Žilinskas“, – pasakojo O. Lukošiūnaitė.

Įkurtas senųjų amatų centras

Užugirio mokykloje-muziejuje įrengtos nuolatinės „Lino kelio“ bei „Duonos kelio“ ekspozicijos, mokytojų butas, smetoniška ir tarybinė klasės, veikia parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai. Lankytojai gali pasėdėti „smetoniškame“ suole, plunksna parašyti „smetoniškame“ sąsiuvinyje.

Kieme yra įkurtas senųjų amatų centras, kuriame lankytojai edukacinių užsiėmimų, pavyzdžiui, šakočio kepimo ir degustavimo, prezidento A. Smetonos mėgstamų valgių, Užugirio duoniukų kepimo pagal J. Smetonaitės receptą ir pan., metu yra supažindinami su krašto istorija, tradicijomis, papročiais ir kulinariniu paveldu.

O. LUKOŠIŪNAITĖS irautorės nuotraukos

Muziejaus kieme įkurtas senųjų amatų centras.

Dalis muziejaus eksponatų.

Pirmasis muziejaus eksponatas – lygintuvas.

A. Smetonos tėvonijos namo maketas.

Mus remia: