Antibiotikų vartojimo klaidos

Antibiotikai – vaistai, kurie naikina arba stabdo bakterijų dauginimąsi ir gydo jų sukeltas ligas. Siekiant išvengti netinkamo ir nepagrįsto jų vartojimo, įsigyti šių vaistų galima tik su receptu. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad pardavimo ribojimas buvo įvestas ir dėl dar vienos svarbios priežasties – neteisingas antibiotikų naudojimas didina atsparumo jiems riziką.

Anot vaistininko, atsparumas antibiotikams atsiranda tada, kai šie vaistai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų dauginimąsi. Tai nutinka dėl mutavusių bakterijų genų ir išsivysčiusio atsparumo antibiotikų poveikiui. Atsparios bakterijos išgyvena ir sėkmingai dauginasi net geriant antimikrobinius vaistus, o jų sukelta liga užsitęsia.

Atsparių bakterijų sukeltas ligas gydyti itin sunku, nes įprastiniai antibiotikai jų neveikia ir reikia ieškoti kitų. Dėl to tinkamas gydymas pacientui gali būti suteiktas per vėlai, kyla komplikacijų rizika ir gresia pavojus gyvybei.

Dažniausios klaidos

R. Blynas sako, kad žmonės dažniausiai daro 3 antibiotikų vartojimo klaidas, dėl kurių išsivysto jiems atsparios bakterijos.

1. Antibiotikus vartoja ne pagal paskirtį ir be saiko. Pavyzdžiui, antibiotikais gydo net menkiausius virusinių ligų – gripo ar peršalimo – sukeltus simptomus arba kitas, su bakterijomis nesusijusias ligas.

„Tiesa tokia, kad antimikrobiniai vaistai virusų neveikia, kadangi yra skirti kitų mikroorganizmų – bakterijų – sukeltų ligų gydymui“, – sako vaistininkas.

2. Antibiotikus vartoja nepakankamai ilgai. Dažnai pacientai trumpina gydytojų paskirtą kursą arba nesilaiko reikiamo režimo, nes pajutę pagerėjimą nutaria, kad užtenka gerti antibiotikus. Jie taip pat dažnai sumažina vaisto dozę, nes yra įsitikinę, kad jis ypač kenkia kepenims.
3. Vartoja antibiotikų likučius po kurio laiko. Pavyzdžiui, kai liga atsinaujina ar atsiranda nauji simptomai, susiję su kitu negalavimu.

Anot R. Blyno, kai antibiotikus vartojame netinkamai, ligą sukėlusios bakterijos nėra nužudomos, tik prislopsta jų dauginimasis. Dėl to įprastai 2–3 vaistų vartojimo dieną pacientas pasijaučia geriau ir galvoja, kad pasveiko. Tačiau po savaitės–dviejų ar mėnesio pacientas atkrenta, o prieš tai kamavusi liga paūmėja arba išsivysto kitos infekcijos. Dar daugiau, organizme likusios bakterijos „atsimena“, kokia medžiaga prieš tai buvo naudojama jų naikinimui, ir mutuoja, įgydamos dalinį ar pilną atsparumą antibiotikams.

Kodėl atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę?

R. Blynas sako, kad dėl didėjančio atsparumo antibiotikams kyla grėsmė žmonių sveikatai ir tai yra viso pasaulio problema. Pastaruoju metu rinkoje pasirodo per mažai naujų antibiotikų, kuriems bakterijos būtų neatsparios. Tiesa, kūrimo procesas vyksta nuolatos, tačiau didžioji dauguma antimikrobinių vaistų neįveikia klinikinių tyrimų etapo, kuris turi patvirtinti, kad jie saugūs, neturi rimtų šalutinių poveikių ir yra aukšto terapinio efektyvumo.

„Kai liga progresuoja ar išsivysto antrinė infekcija ir jų neveikia nei pirminio, nei antrinio pasirinkimo antibiotikai, pacientas patenka į ligoninę. Joje ypatingai sunkiais atvejais gali būti skirti rezerviniai – įprastoje medicinos praktikoje nenaudojami ir vaistinėje neparduodami – antibiotikai, tačiau gali nutikti ir taip, kad ir jie neveiks atsparių bakterijų, o pacientą ištiks mirtis“, – įspėja vaistininkas.

Anot R. Blyno, susirgus hospitaline infekcija (užsikrėtus konkrečiam antibiotikui atsparia bakterija) yra rizika ne tik patekti į ligoninę, bet joje užsikrėsti kitam pacientui išsivysčiusia atsparios formos bakterija. Tai gali nutikti dėl prastai dezinfekuojamų pacientų liečiamų paviršių arba netinkamo asmens higienos laikymosi“, – teigia R. Blynas.

Už antibiotikų veiksmingumą atsakingas kiekvienas, todėl juos reikia vartoti atsakingai ir tik taip, kaip nurodė gydytojas. Tik tokiu būdu užkirsime kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir vystymuisi bei suteiksime galimybę medicinai pasiūlyti efektyvius gydymo metodus.

„G. ž.“ inform.