Kaip sužinoti savo nekilnojamojo turto mokestinę vertę

Baigiantis metams nekilnojamojo turto (NT) savininkai tradiciškai turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius už jiems priklausančią žemę ir statinius. Konkreti mokėtina suma priklauso nuo Registrų centro kasmet atliekamo masinio visos šalies NT vertinimo, kurio metu apskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės.

Kasmetinį visos šalies NT vertinimą atlikęs Registrų centras jau perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio. Vidutinės rinkos vertės kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių apskaičiuojamos mokėtinos sumos. Šiemet gyventojų mokamas žemės mokestis remiasi nuo 2018 m. galiojančiomis mokestinėmis vertėmis, o statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) – nuo 2021 m. įsigaliojusiomis naujomis mokestinėmis vertėmis.

Mokestine verte, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, gali būti ne tik konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė, bet ir individualiu turto vertinimo būdu nustatyta NT rinkos vertė.

Konkretaus NT objekto aktualią mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, nemokamai galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba REGIA žemėlapyje. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris. Turto savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti Registrų centro savitarnoje.

NT mokestinę vertę taip pat galima sužinoti atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildžius prašymą. Norint sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Norint sužinoti sutuoktinio valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Turto savininkai gali gauti ir viso savo valdomo turto mokestinės vertės išrašus. Juos užsisakyti galima Registrų centro savitarnoje, pateikus prašymą elektroniniu būdu ar atvykus į artimiausią klientų aptarnavimo padalinį.

Žemės mokestis – iki lapkričio vidurio

Registrų centro apskaičiuotos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės yra naudojamos kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės sklypo savininkui. Mokėtiną žemės mokesčio sumą reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

VMI duomenimis, šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas beveik 720 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 40 mln. eurų.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota apie 58,5 tūkst. kv. kilometro ploto žemės sklypų (bendras Lietuvos plotas – 65,3 tūkst. kv. kilometro).

„Maždaug dešimtadalis Lietuvos teritorijos yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Efektyviam nekilnojamojo turto valdymui užtikrinti reikalingas nekilnojamojo turto identifikavimas bei įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Neįregistruota žemė netampa rinkos objektu, nėra sudaromos sąlygos ja disponuoti. Registro duomenys negali būti atverti rinkai ir taip kurti pridėtinę vertę. Registrų centras mato galimybes paspartinti ir supaprastinti duomenų apie neįregistruotą žemę surinkimo procesą ir atitinkamus pasiūlymus pateikė atsakingoms šalies institucijoms“, – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu maždaug 67 proc. visų įregistruotų žemės sklypų ploto nuosavybės teisės priklauso fiziniams asmenimis, likusį trečdalį žemės ploto valdo juridiniai asmenys. Beveik du trečdaliai įregistruotų žemės sklypų yra žemės ūkio paskirties, dar 31 proc. – miškų ūkio paskirties, likusi dalis – kitos paskirties.

Įdomu tai, kad beveik 9 iš 10 žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkai yra fiziniai asmenys ir kiek daugiau nei dešimtadalio – juridiniai asmenys. Tuo metu miškų ūkio paskirties žemės sklypų rinkoje situacija beveik atvirkštinė – čia 7 iš 10 sklypų nuosavybė priklauso juridiniams asmenims, likusi dalis – fiziniams asmenims.

Kaip nustatomos vidutinės rinkos vertės

Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, perskaičiuoja NT objektų vidutines rinkos vertes. Šiemet Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,6 mln. NT objektų (žemės sklypų ir statinių), bendra visų jų vidutinė rinkos vertė viršija 118 mlrd. eurų.

Šios vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statiniams mokestinės vertės paskutinį kartą nustatytos nuo 2021 m. sausio 1 dienos, žemės sklypams – nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju mokėtini mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi.

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį.

„G. ž.“ inform.