Nelikus sveikatos punktų, slaugytoja atvyks į namus

Nijolė STUNDŽIENĖ

Pastaruoju metu Ukmergės kaimiškų vietovių gyventojų aistras kursto dar viena sveikatos priežiūros paslaugų reforma, kurios metu iki metų pabaigos užsimota atsisakyti bendruomenės sveikatos punktų, o vietoj jų žmonėms pasiūlyti mobilias paslaugas į namus. Vieni šioms naujovėms geranoriškai pritaria, kiti baiminasi likti be medikų priežiūros.

Reorganizacijos ėmėsi prieš dvejus metus

Apie rengiamą teikiamų paslaugų perorganizavimą kalbėjomės su VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiąja gydytoja Gitana Čepiene, kurios vadovaujamai įstaigai ir priklauso veikiančios ambulatorijos bei bendruomenės sveikatos punktai.

„Ukmergės rajone yra 7 ambulatorijos bei 13 stacionarių bendruomenės sveikatos punktų. Praėjusių metų sausio viduryje buvo panaikinta medicinos norma, reglamentuojanti bendruomenės sveikatos punktų veiklą. Dabar juose dirba tik bendruomenės slaugytojos pagal bendruomenės slaugytojos normą, gydytojai punktuose nesilanko“, – situaciją komentavo G. Čepienė.

Norint gauti šeimos gydytojo konsultaciją, žmonėms vis tiek tenka važiuoti į ambulatorijas arba į Ukmergės PSPC.

Pasak vyr. gydytojos, po truputį mažėja ir prie ambulatorijose dirbančių gydytojų prisirašiusių žmonių. Prie Veprių ambulatorijos prisirašę 433, Želvos – 794, Žemaitkiemio – 782, Taujėnų – 667, Siesikų – 525, Deltuvos – 486, Vidiškių – 176 gyventojai.

„Kaip matote, šie skaičiai – nedideli. Tuo tarpu miesto šeimos gydytojų apylinkes sudaro po 2 000 prisirašiusių pacientų“, – kalbėjo medikė.

Ji taip pat pridūrė, kad kaimiškose vietovėse, rajono pakraščiuose gyvenantiems žmonėms pasiekti asmens sveikatos priežiūros įstaigą sudėtingiau dėl susisiekimo problemų – autobusai retai važiuoja ar visai nevažiuoja, dėl asmens judėjimo sutrikimų, lėtinių ligų, apsitarnavimo funkcijų sutrikimų ir pan.

„Dėl to mes ir siūlome medicinines paslaugas teikti gyventojų namuose. Slaugytojos, pakeitus darbo organizavimo principus, liktų įstaigoje, atleisti jų neketiname, dirbtų toliau. Tos pačios slaugytojos atvyktų į namus ir teiktų paslaugas savo pacientams“, – apie planuojamos pertvarkos esmę pasakojo G. Čepienė.

Ji paaiškino, kad paslaugos namuose teikiamos šių grupių asmenims: vaikams, turintiems negalią, t. y. asmenims iki 18 metų, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą bei neįgaliųjų socialinę integraciją, patvirtinta tvarka yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir pripažintas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis; suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros I lygio poreikis, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; senyvo amžiaus asmenims, t. y. senatvės pensijos amžių sukakusiems žmonėms, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekusiems gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantiems lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo. (Bartelio indeksą nustato pacientą gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas, arba slaugytojas); pacientams, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada); pacientams, kuriems yra atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.

Pacientai, kuriems tokios paslaugos reikalingos, bet jos dar neteikiamos, turi kreiptis į šeimos gydytoją.

Pasak PSPC vadovės, kai kurių kaimų bendruomenių sveikatos punktų buvo atsisakyta jau prieš porą metų ir dėl to nė vienas pacientas nenukentėjo.

Lėno kaime veikęs punktas seniai neatitiko higienos normų, aptarnavo vos 198 gyventojus, per pusmetį jame buvo atliekama vidutiniškai apie 35 procedūras. Taigi, dar 2018-ųjų pabaigoje, artėjant žiemos metui, nuspręsta laikinai uždaryti bendruomeninius medicinos punktus Lėne ir Petronyse. Šių apylinkių gyventojai nebuvo palikti be priežiūros, jų namuose pagal poreikį pradėjo lankytis mobili medicininių paslaugų grupė.

Prieš dvejus metus kalbinta G. Čepienė sakė, kad panaši padėtis buvo ir Krikštėnų sveikatos punkte: per pusmetį jame sulaukta 49 pacientų, atlikta 14 procedūrų.

„Esant reikalui, vietos gyventojai slaugytoją visada gali išsikviesti į namus, – tuomet kalbėjo vyr. gydytoja. – Slaugytoja, kuri atvyksta, atsiveža reikiamas priemones, aparatūrą, todėl gali teikti ne tik slaugos paslaugas, bet ir suleisti vaistus, pamatuoti kraujo spaudimą, suskaičiuoti pulsą, įvertinti arterinio kraujo prisotinimą deguonimi, paimti kraujo mėginį tyrimams ir jį pristatyti į PSPC laboratoriją.

Mobilaus medicinos punkto pagrindinis tikslas – aplankyti tuos rajono gyventojus, kuriems sudėtinga nuvykti į artimiausią medicinos punktą, ir suteikti jiems visas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, kurias jie gautų apsilankę gydymo įstaigoje. Kaip aiškino PSPC vadovė, automobilis su personalu pasieks ir tuos žmonės, kurie turi specialių poreikių, sunkiai vaikšto ar visiškai guli ant patalo, į medicinos punktą niekada negalėdavo ateiti.

„Neliks tik tų griūvančių sienų…“

Medicininių paslaugų perorganizavimo ir bendruomeninių sveikatos punktų uždarymo klausimą šį mėnesį turėjo spręsti rajono Savivaldybės taryba. Tačiau nutarta neskubėti, nekiršinti visuomenės, išklausyti žmonių nuomonių, išanalizuoti visus „už“ ir „prieš“.

„Medicininių paslaugų niekas neketina naikinti, tiesiog vyksta jų perorganizavimas, – sakė „Gimtosios žemės“ kalbinta rajono savivaldybės gydytojo funkcijas laikinai vykdanti specialistė Edita Balžekienė. – Stacionarios paslaugos, kai žmogus pats ateidavo į medicinos punktą, būtų pakeistos mobiliomis – slaugytoja atvažiuotų į namus.“

Pasak E. Balžekienės, daugelis bendruomeninių sveikatos punktų neatitinka elementarių higienos normų, patalpose šalta, drėgna, trūksta medicininių priemonių, įrangos.

„Neliks tik tų griūvančių sienų, kurias tvarkyti, remontuoti tiesiog neapsimoka, – tęsė pašnekovė. – O visa kita nepasikeis, ta pati slaugytoja atvažiuos į žmonių namus ir šiltose, jaukiose patalpose suleis ar sulašins vaistus, sutvarstys žaizdą, ištrauks siūlus…“

Savivaldybės gydytojos teigimu, ne nuo jos ir ne nuo PSPC vyr. gydytojos priklausys, kokių punktų pirmiausia reikia atsisakyti, nes šį sprendimą turi priimti rajono Tarybos nariai.

Kaip aiškino pašnekovė, „yra punktų, kurie jau seniai neveikia. Paslaugos yra perkeltos ir dėl to nepatogumų niekam nekyla. Dabar svarstome, kaip būtų galima geriau, racionaliau panaudoti atsilaisvinsiančius pastatus. Gal vienus būtų galima perduoti socialiai globojamiems vaikams, kitus, pavyzdžiui, esančius Laičiuose, Liaušiuose – šeimų apgyvendinimui. Svarbu, kad pastatai neliktų be priežiūros griūvantys.“

Šios pertvarkos imamasi, nes vadovaujantis praėjusių metų sausį išleistu sveikatos apsaugos ministro sprendimu, tokių sveikatos punktų nebus galima akredituoti. Jei anksčiau juose žmonės galėdavo įsigyti vaistų, dabar tokia prekyba „iš stalčiaus“ draudžiama. Norint prekiauti medikamentais, būtina įrengti specialias patalpas su šarvuotomis durimis, saugyk-lomis ir pan.

„Neekonomiška išlaikyti šiuos 13 punktų, – mintimis dalijosi E. Balžekienė. – Grubiais paskaičiavimais, į kiekvieno remontą reikėtų investuoti mažiausiai po 20 tūkstančių eurų.“

Pašnekovės teigimu, dar nėra nuspręsta, kurių sveikatos punktų pirmiausia bus atsisakoma. Vis tik tarp problemiškiausių savivaldybės gydytoja paminėjo esančius Sližiuose, Šventupėje, Antakalnyje, Pabaiske, Dainavoje. Kai kurie iš jų jau seniai neveikia, bet žmonės paslaugas gauna namuose.

Šventupėje esantis punktas, anot E. Balžekienės, net tris kartus buvo užlietas vandeniu, ten net negali įžengti. Pas Antakalnio, Pabaisko, Dainavos gyventojus atvažiuoja ambulatorijų slaugytojos ir atlieka visas gydytojų paskirtas procedūras, teikia kitas paslaugas.

Anot savivaldybės gydytojo funkcijas vykdančios specialistės, yra tokių punktų, į kuriuos slaugytoja atvyksta kelioms valandoms, šildo patalpas, eikvoja elektros energiją ir laukia žmonių, nežinodama, ar jie ateis.

„Gyvename XXI amžiuje, todėl pasenusius sveikatos punktus turi pakeisti moderni mobili paslauga, – aiškino E. Balžekienė. – Esant reikalui, žmonės skambins tais pačiais numeriais bei išsikvies slaugytoją, kitiems paslaugas paskirs šeimos gydytojai ir sutartu laiku jie sulauks tos pačios, jiems gerai pažįstamos medikės. Niekam nereikės tipenti į pastatą, kuriame gali ir lubos ant galvos užkristi…“

Pašnekovė pripažino, jog numatoma pertvarka bei ruošiamas sprendimas yra ir politiškai nepatogus, ir jautrus klausimas. Dėl to kai kurių vietovių gyventojai kreipiasi pagalbos į Seimo narius, kviečiasi į susitikimus rajono bei PSPC vadovus.

AUTORĖS nuotr.