Visa tiesa apie deimantus

Geriausi merginų draugai ir kiečiausi natūralūs mineralai pasaulyje, pasirodo, ne visada buvo tokie populiarūs ir geidžiami, taip atsitiko tik praeitame amžiuje. Anksčiau safyras ir rubinas buvo patys populiariausi brangakmeniai, ypač sužadėtuvių proga. Deimantų populiarumui didelę įtaką padarė kino industrija, garsiausius aktorius ir aktores puošusi būtent šiais brangakmeniais, taip ilgainiui jie tapo turtingų, garsių žmonių simboliu. Šiais laikais jie labiau prieinami ir plačiajai visuomenei. Dažniausiai deimantus matome jau įkomponuotus į elegantiškus ir subtilius juvelyrikos dirbinius, bet kaip jie apskritai randami žemėje, vėliau apdirbami ir klasifikuojami? Ar iš tiesų jie tokie reti ir brangūs, kokį įspūdį bando sukurti reklamos ir kino industrija?

 

Deimantų kasinėjimas

Yra trys metodai, kaip šie juvelyrų ir žmonių numylėtiniai išgaunami iš žemės, o tiksliau – iš vulkaninės kimberlito uolienos, kurioje jie ir slepiasi. Pirmasis metodas, vadinamas aluviniu, vykdomas upių vagose ir paplūdimiuose, kur tūkstančius metų trunkanti erozija ir gamtinės jėgos (vėjas, lietus, vandens srovės) plauna nuo deimantų pirmines jų nuosėdas kimberlite. Kalnakasiai stato sienas, kad vanduo būtų nukreiptas į vieną vietą, o žvyras iš dugno būtų surinktas, iškeltas į paviršių ir perduotas apdirbimui.

Antrasis metodas, populiariausias ir labiausiai paplitęs šiais laikais, vadinamas vamzdžių kasyba (angl. pipe mining). Išskiriamos dvi jos formos – atvira ir požeminė. Atviros kasyba pasitelkiama arčiau žemės paviršiaus, nes kalnakasiai pašalina smėlio ir uolienų liekanas tiesiai virš kimberlito. Požeminei kasybai reikia sukurti du tarpusavyje sujungtus tunelius, kur viršutiniame tunelyje kalnakasiai sprogdina kimberlito rūdą, kuri krenta žemyn ir kaupiasi ant apatinio tunelio.

Trečiasis metodas – jūrinė deimantų kasyba – išgauna deimantus tiesiai iš vandenyno dugno. Šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti didelį gylį tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Horizontali kasyba naudoja vikšrą žvyrui siurbti nuo vandenyno dugno iki paviršiaus lanksčiais vamzdžiais, o vertikali deimantų kasyba naudoja didelį laive sumontuotą gręžtuvą, kad ištrauktų tą žvyrą į paviršių.

Įdomu tai, kad Afrika, kadaise buvusi deimantų gavybos centras, turintis daugiau nei 90 proc. deimantų pasiūlos visame pasaulyje, dabar nukrito iki žemiau nei 50 proc. JAV geologijos tarnybos duomenys rodo, kad šiuo metu Rusijoje yra didžiausia išgaunamų deimantų koncentracija. Po jos eina tokios šalys kaip Botsvana, Kanada, Angola ir Pietų Afrika.

Kaip mineralas pradeda žėrėti?

Tam, kad deimantas taptų žėrinčiu brangakmeniu, vėliau randančiu vietą juvelyro kūryboje, jis turi būti apdirbtas ir paruoštas naudojimui. Pirmiausia – reikia susmulkinti kimberlito rūdą, taip deimantus bus lengviau tvarkyti. Smulkinimas atliekamas keliais etapais, švelniai atskiriant deimantą nuo uolienos ir išgaunant reikiamą dydį, dažniausiai tai būna šiek tiek mažiau nei 25 milimetrai. Vėliau deimantas šveičiamas – taip pašalinami ir išskaidomi visi rūdoje likę molio gabalėliai. Deimantai, kurie po šios stadijos lieka mažesni nei 1 milimetras, yra išmetami, nes nebeturi jokios vertės. Po smulkinimo ir šveitimo deimantas yra paruoštas koncentracijos procesui, kai atskiriamas nuo likusių atliekų pagal medžiagų tankio skirtumus.

Čia prasideda didysis deimantų menas – briaunavimas ir poliravimas. Neapdirbto deimanto analizė reikalauja vaizduotės, įgūdžių ir absoliutaus tikslumo. Šis žingsnis deimanto apdirbimo procese svarbiausias – būtent pjūvis lemia tai, kaip deimantas atspindės šviesą. Net jei brangakmenis gerai vertinamas pagal spalvą, karatus ir kitas savybes, prastas pjūvis gali vertę sumažinti. Pasaulyje idealaus briaunavimo deimantų parduodama tik apie 3 proc., dažniausiai rinkoje vyrauja vidutinio briaunavimo deimantai (35 proc.), taip pat nemažą dalį užima ir prasto briaunavimo (25 proc.) akmenys.

Kai meistras pažymi, kur deimantas bus pjaunamas, prasideda pjovimo procesas. Kiečiausią pasaulio brangakmenį gali įveikti tik tokio pat kietumo medžiaga, todėl pjaunama vario ašmenimis, išteptais aliejaus ir deimantų miltelių mišiniu. Būtent jie pjauna deimantą. Paskutinis pjovimo etapas – poliravimas. Deimantas galutinai suformuojamas ir nupoliruojamas iki nepriekaištingų proporcijų. Kuo labiau blizga ir žėri deimantas – tuo didesnė jo vertė. 57 briaunas turintis deimantas jau gali būti vadinamas briliantu.

 

Deimantų rūšys

Šių brangakmenių yra tiek daug ir tokių skirtingų, kad suskirstyti juos į kategorijas pagal vieną kriterijų tiesiog neįmanoma. Amerikos gemologijos institutas (GIA) sukūrė deimantų rūšiavimo skalę, kuri paremta 4 „C“ raidėmis: spalva (angl. colour), briaunavimas, (angl. cut), švarumas (angl. clarity), karatai (angl. carats).

Spalva – nors brangiausiais deimantais laikomi bespalviai, vos į žydrumą linkstantys deimantai (baltieji deimantai), jie skirstomi į daugybę rūšių pagal spalvas: geltoni, mėlyni, raudoni, rožiniai, oranžiniai, žali, juodi, violetiniai, alyvuogių žalsvumo, rudi ir pilki.

 

Briaunavimas – Išskiriamos šios deimantų formos:

• Princesės (angl. princess cut)
• Pagalvėlės (angl. cushion cut)
• Ovalo (angl. oval cut)
• Kriaušės (angl. pear cut)
• Apvalūs (angl. round cut)
• Kvadrato (angl. Asscher cut)
• Markizės (angl. marquise cut)
• Spinduliuojantis (angl. radiant cut)
• Širdies (angl. heart cut)
• Trilijono (angl. trillion cut)
• Smaragdo (angl. emerald cut)

Švarumas – Visi gamtoje randami deimantai turi natūralių įskilimų, intarpų, vadinamų inkliuzais. Dažniausiai jie plika akimi nematomi. Vertingiausiais laikomi deimantai, kurie neturi arba turi labai mažai įbrėžimų ir išorinių trūkumų.

Karatai – į šį kriterijų reikėtų kreipti mažiausiai dėmesio. Deimanto svoris matuojamas karatais, vienas karatas lygus 0,2 gramo. Teoriškai, kuo sunkesni deimantas, tuo jis ir brangesnis, tačiau vienodo svorio deimantų vertė gali ryškiai skirtis dėl kitų, svarbesnių kriterijų – spalvos, švarumo ar briaunavimo.

Kokia yra tikroji deimantų vertė?

Dažnai žmonės turi įsitikinimą, kad deimantai yra patys rečiausi pasaulyje randami brangakmeniai, todėl ir patys vertingiausi. Ši iliuzija matyt buvo sukurta populiariosios kultūros ir kino industrijos, kai filmuose deimantus nešiodavo tik kilmingi ir turtingi žmonės. Tiesa yra ta, kad deimantai, palyginus su kitais brangakmeniais, randami daug dažniau. Žymiai retesni yra rubinai, safyrai ar smaragdai. Būtent todėl šie brangakmeniai ir kainuoja daugiau nei deimantai. Pavyzdžiui, 1 karato deimantas kainuoja 4 300 JAV dolerius, o 1 karato safyras – 10 000 JAV dolerių.

Net jeigu ir sugriovėme iliuziją apie rečiausius pasaulio brangakmenius, deimantai dėl to netampa mažiau gražūs ir įspūdingi savo spindesiu. Gera žinia ta, kad šiais laikais jais pasipuošti gali ne tik įžymybės, todėl savo deimantą tikrai išsirinksite juvelyrikos parduotuvėje  https://auksosala.lt/lt/.